Šunų maistas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
 Crystal Clear action spellcheck.png  Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šunų maistas – tai specialiai sukurtas maistas, skirtas vartoti šunims ir kitiems šunų šeimos gyvūnams. Šunys iš prigimties yra mėsėdžiai, tačiau taip pat priskiriami ir visaėdžiams. Šunys turi aštrius, smailius dantis ir trumpesnius mėsėdžiams būdingus virškinimo traktus, geriau tinkamus mėsai vartoti nei augalinės kilmės produktams.

Maisto tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sausas maistas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal sudėtį ir kokybę sausas šunų ėdalas skirstomas į ekonominės, vidutinės (Premium) ir aukščiausios (Super premium) klases. Šis skirstymas priklauso nuo to, koks mėsos ir augalinių kultūrų santykis vyrauja maiste. Didesnis mėsos kiekis maiste įprastai lemia aukštesnę jo klasę. Sausas maistas yra populiariausias – tai lemia ilgas jo galiojimo laikas (dėka to, kad maistą sudaro tik 3-11% drėgmės), gera kaina, patogus dozavimas, patogus sandėliavimas bei didelė įvairovė. Sausas maistas gali būti specializuotas – atitikti tam tikrus gyvūno ypatumus ar poreikius pvz. skirtas šuniukams, ilgą kailį turintiems šunims, alergiškiems šunims ar net pritaikytas tam tikroms veislėms.

Sauso šunų maisto privalumai ir trūkumai
Privalumai Trūkumai
Patogu laikyti Silpnesnis, mažiau išskirtinis skonis lyginant su konservuotu maistu ar žalia mėsa
Patogu maitinti Sausas maistas sudėtyje dažnai turi grūdinių kultūrų, kurios gali alergizuoti kai kuriuos šunis
Prieinama kaina Tikėtina, kad sudėtyje bus konservantų ar kitų kenksmingų medžiagų

Sauso maisto gamintojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Konservuotas maistas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Konservai su smulkinta mėsa

Šlapias arba konservuotas šunų ėdalas paprastai yra supakuotas į kietą metalinį arba plastikinį indą. Šio maisto sudėtyje yra maždaug 60–78% vandens – ženkliai daugiau negu sausame maiste. Konservai yra pagaminti steriliai (gaminami konservuojant); kitas šlapias ne konservuose esantis šuns maistas gali būti mažiau sterilus. Šlapiame maiste baltymų ir riebalų kiekis dažnai būna didesnis nei sausame maiste. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad konservuose yra daug vandens, norint patenkinti šuns apetitą, šlapio ar konservuoto maisto prireiks daugiau negu sauso. Pigiame konservuotame šunų maiste grūdų glitimas ir kiti baltymų geliai gali būti naudojami, kad imituotų mėsos gabalėlius. Šis maistas paprastai tinkamas vyresniems šunims.

Konservuoto šunų maisto privalumai ir trūkumai
Privalumai Trūkumai
Stipresnis skonis Rizika priaugti svorio
Dažnai pasižymi didesniu baltymų ir riebalų kiekiu Lengvai priprantama
Paprasta vartoti Brangu

Šlapio ir konservuoto maisto gamintojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žalios mėsos maistas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žalios mėsos šuns maistas dar yra žinomas kaip Raw arba BARF mityba – Biologically Appropriate Raw Food (biologiškai tinkamas žalias maistas) arba Bones And Raw Food (kaulai ir žalias maistas) trumpinys. Originalią BARF mitybą šunims išpopuliarino daktaras Ianas Billinghurstas, tvirtindamas, jog šuns ėdalą turėtų sudaryti 60% žali, mėsingi kaulai.

Žmonės, šeriantys savo šunis žalia mėsa, tai daro dėl daugelio priežasčių: kultūros, sveikatos įsitikinimų, noro rinktis tai, kas natūralu. Neapdoroto žalios mėsos maisto judėjimas įvyko lygiagrečiai su natūralių ir ekologiškų produktų žmonių maisto pramonės pokyčiais.

Pasirinkimas šunį maitinti žalia mėsa taip pat gali būti suvokiamas kaip leidimas augintiniui palaikyti ryšį su laukiniais mėsėdžiais protėviais. Vilkai yra laukiniai gyvūnai ir mėsėdžiai šunų protėviai – laukinėje gamtoje plėšrūnas maistinių medžiagų gauna ne tik iš pagauto grobio mėsos ir organų. Laukinis gyvūnas taip pat gauna maistinių medžiagų iš maisto, kuris jau yra grobio virškinamajame trakte. Žalios mėsos maistas siekia imituoti visas maistines medžiagas, kurias gautų laukinis gyvūnas, jeigu jis gyventų gamtoje savarankiškai ir medžiotų pats.

Žalios mėsos maistą dažniausiai sudaro termiškai neapdorotos smulkintos mėsos, kaulų ir organų mišinys. Ingredientai, naudojami žaliam maistui, gali skirtis. Vieni gamintojai į produktą papildomai deda daržovių, vaisių, uogų ir žolelių, kiti siūlo 100% mėsos produktą. Šeimininkai maistą gali paįvairinti pridėdami žalių kiaušinių, jogurto ar kefyro. Visais atvejais maistas yra pilnavertis, priedai iš esmės nėra būtini. Šunų šeimininkai, kurie maitina augintinius žalia mėsa renkasi tokį variantą dėl paprastumo – maistas jau būna paruoštas vartoti bei subalansuotas skirtingiems šuns poreikiams. Tai – puiki sauso ar konservuoto maisto alternatyva, nes mėsa nėra perdirbama ar termiškai apdorota, kas padeda išlaikyti jos maistingumą ir naudingas medžiagas.

Žalios mėsos maisto privalumai ir trūkumai
Privalumai Trūkumai
Neturi sintetinių stipriklių, dažiklių ar kvapiklių Maisto laikymui reikalingos specialios sąlygos (pvz. šaldytą maistą reikia laikyti šaldymo kameroje)
Žalia mėsa – labiausiai tinkama šunims pagal esamą jų virškinimo sistemą Reikalauja aukštos higienos patiekiant maistą
Padeda ženkliai sumažinti išmatų kiekį Sudėtingas šaldyto maisto transportavimas

Žalios mėsos maisto gamintojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]