Šradha

Straipsnių serija
Vedos
Tekstai Samhitos: Rigveda Samaveda Jadžurveda Atharvaveda Komentarai: Brahmanos Aranjakos Upanišados
Dievybės Brahmanas–Brihaspatis–Pradžapatis–Višvakarmanas Djausas Sūrja–Savitaras Mitra–Varuna Indra–Pardžanja Višnus Marutai Vajus Ušasė Agnis Rudra Pūšanas Arjamanas Bhaga Ašvinai Ap–Sarasvatė Prithivi Būriai: Aditjai Asurai Višvedevai
Mirtingieji, demonai Manus–Puruša Tvaštaras Jama Gandharvai ir Apsaros Vritra Demonai: rakšasai, atrinai, kimidinai, pišačai, dasjai ir kt.
Kosmologija Vedinė mitologija Triloka Hiranjagarbha Puruša sūkta Nasadyja sūkta Rita
Aukojimai Vedizmas Šrauta Agnihotra Soma Vedų žyniai Ašvamedha
Rišiai Gotama Bharadvadža Višvamitra Džamadagnis Vasištha Kašjapa Atris
Kalba Vedų kalba (sanskritas) Vedinis giedojimas Vediniai metrai Vedų kirtis Vač
Istorija Vedų civilizacija Indoarijų migracija Indoeuropiečių protėvynė Pandžabas Substratas Vedų sanskrite Hinduizmas

Šradha (skr. श्राद्ध = IAST: Śrāddha-) – hinduistinės apeigos, atliekamos mirusiems protėviams (pitarams) pagerbti. Ritualų metu protėviams kasdien aukojamas vanduo atminčiai atgaivinti taip pat grūdų kamuoliukai (pindos). Pagerbiami abiejų giminės linijų vyriškieji protėviai – tėvai, seneliai, proseneliai.

Tikima, kad šradhos apeigų dėka šeimos mirusieji atsiduria tarp mirusiųjų protėvių (pitarų), kur mėgaujasi pomirtiniu gyvenimu pitrilokoje. Vandens ir maisto aukos leidžia protėvių dvasioms neprarasti savo galių, antraip jos galinčios pavirsti alkanomis klajoklėmis, besivaidenančiomis gyviesiems – pretais. Tikima, kad velionis nuo paskutinių laidotuvių apeigų (antješti) iki pirmųjų šradhos apeigų klajoja kaip pretas. Tik po šradhos jis nukeliauja pas pitarus. Vedinių aukojimų metų pitarams skiriamas sušukimas svadhā.

Šradhos apeigos žinomos nuo pat vedinių laikų (1500–700 m. pr. m. e.) ir išliko iki pat šių laikų, nepaisant vėliau įsigalėjusio įsitikinimo apie sielos reinkarnaciją veikiant karmai.