Špergebito nacionalinis parkas

Cau Kaebo (Špergebito) nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Causo kalnai Špergebite
Vieta	Karaso regionas, Namibija
Artimiausia didesnė gyvenvietė	Liudericas
Cau Kaebo (Špergebito) nacionalinis parkas
Koordinatės	26°40′0″ p. pl. 15°05′0″ r. ilg. / 26.66667°š. pl. 15.08333°r. ilg. / 26.66667; 15.08333
Plotas	26 000 km²
Įkurtas	2008 m.
Vikiteka	Špergebito nacionalinis parkas

Špergebito nacionalinis parkas, oficialiai Cau Kaebo (Špergebito) nacionalinis parkas (angl. Tsau ǁKhaeb Sperrgebiet National Park) – saugoma gamtos teritorija pietvakarių Namibijoje, Atlanto vandenyno pakrantėje, pietų Namibo dykumoje. Įkurtas 2008 metais.^[1]

Špergebito nacionalinis parkas driekiasi 322 km šiaurės–pietų kryptimi, tarp Oranjemundo prie Oranžinės upės žiočių pietuose ir vietos 72 km šiauriau Liuderico šiaurėje. Vyrauja dykuma su šiaurės–pietų kryptimi nusidriekusiomis kopomis.^[1]

XIX a. vid. salose Špergebito priekrantėse buvo kasamas guanas, o 1905–1906 m. vietomis salose rasta deimantų. 1908 m. Liuderico uosto apylinkėse rasta daug deimantų, todėl vokiečių kolonijinė administracija paskelbė teritoriją „uždrausta zona“ (vok. Sperrgebiet). 1920 m. vokiečių deimantų kasybos bendrovės Liuderico apylinkėse pardavė kasybos teises PAR bendrovei "Consolidated Diamond Mines of South West Africa, Ltd. ", kuri turėjo deimantų gavybos monopolį Špergebite iki pat 1994 metų. Vėliau kompanija reformuota į "Namdeb Diamond Corp. ", kurią lygiomis dalimis valdė PAR bendrovė „De Beers“ ir Namibijos vyriausybė.^[1]

Pastaraisiais laikais „Namdeb“ deimantų gavybą tebevykdo 97 km pakrantės ruože šalia Oranjemundo. Kad būtų atkastas smėlio sluoksnis ir pasiektas žvyras (slūgsantis 15 m gylyje), kuriame yra deimantų, naudojama galinga kasybos technika. Kasykloje daugiausia darbuojasi samdomi ovambų darbininkai. Labai didelė dalis Špergebite randamų deimantų savo kokybe prilygsta brangakmeniams. 1977 m. Špergebite būdavo išgaunama ~20 % pasaulio deimantų produkcijos, vėliau dėl nestabilių politinių aplinkybių gavyba smuko iki 5–6 %, o XXI a. pr. daugelis išteklių buvo iškasta.^[1]

1994 m. „De Beers“ ~60 % Špergebito atidavė valdyti Namibijai. Kadangi uždraustoje zonoje daug kur išliko žmogaus nepaliesta gamta, 2008–2009 m. įsteigtas nacionalinis parkas, tačiau dalis teritorijos išlieka viešai neprieinama.^[1] Špergebite išlikę keletas apleistų kalnakasių miestų (Kolmanskopas, Elizabet Bėjus, Pomona), kalnakasybos įrangos. Teritorijoje yra Roter Kamo meteorito krateris, Causo kalnai, Klingharto kalnai ir pavienės, virš dykumos išlikusios viršūnės. Dykumą kerta Kaukasibo vadis.^[2] Parke gyvena tiesiaragiai oriksai, šokliosios gazelės, rudosios hienos ir kt.,^[3] endeminis paukštis kopinė kalendulauda (Calendulauda erythrochlamys).