Šliselburgo tvirtovė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 59°57′14″š. pl. 31°02′19″r. ilg. / 59.9540222°š. pl. 31.0385222°r. ilg. / 59.9540222; 31.0385222

Orešeko tvirtovė
Pasaulio paveldo sąrašas

Орешек.JPG
Orešeko tvirtovė
Vieta Rusijos vėliava Rusija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus i, ii, iv, vi
UNESCO vėliava Nuoroda (angl.) (pranc.): 540
Regionas** Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas 1990  (14-oji sesija)
Commons-logo.svg Vikiteka: Šliselburgo tvirtovėVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Šliselburgo tvirtovė, taip pat Orešeko tvirtovė (rus. Шлиссельбургская крепость, Крепость Орешек) [1]viduramžių tvirtovė Rusijoje, buvusi rusų–švedų karinių konfliktų arena, esanti už 45 km į rytus nuo Sankt Peterburgo, nuo 2013 m. saugomas UNESCO paveldo objektas (kaip su Sankt Peterburgu susijusių objektų dalis).[2] Tvirtovės statinių kompleksas stūkso Orechovo saloje Nevos upės ištakose iš Ladogos ežero, priešais Šliselburgo miestą.

Šliselburgo tvirtovė Orechovo saloje
Tvirtovės teritorijos statiniai
Teritorijos vaizdas 2000 m.
Tvirtovės geografinė padėtis: trikampė sala iškilusi upės ištakose iš Ladogos ežero
Tvirtovės šturmas 1702 m. (paveikslo aut. Alexander von Kotzebue)
Vidinės sienos
Kalėjimo vidaus fragmentas
Atminimo lenta buvusiems kaliniams lenkams

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1323 m. medinę Orešeko (liet. Riešutėlis) tvirtovę pastatė kunigaikštis Jurijus Danilovičius, Aleksandro Neviškio anūkas. Ji pavadinta Orechovo salos vardu. Tais pačiais metais naugardiečiai sudarė Orechovo taiką su švedais. Tai buvo pirmasis susitarimas dėl sienos, einančios per dabartinę Suomiją, skyrusios Rytų ir Vakarų krikščionių įtakojamas teritorijas. Sutartis įamžinta akmeniniu paminklu tvirtovėje, šalia Šv. Jono bažnyčios.

1333 m. tvirtovė perduota valdyti lietuvių kunigaikščiui Narimantui. 1348 m. Orešeką užėmė švedai. 1349 m. tvirtovė buvo atkovota, čia atsiųstas vaivada Jakovas Chotovas. 1352 m. sumūrytos akmeninės sienos. 1384 m. į Naugardą pakviestas Patrikas Narimantaitis buvo garbingai sutiktas Orešeke.

Rusų–švedų konfliktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XV a. Orešekas buvo perstatytas, tapo pirmąja daugiabokšte tvirtove Rusijos šiaurėje. Rusijos ir Švedijos karų metu ją ne kartą puolė švedai. Vienas tokių išpuolių buvo tvirtovės šturmas 1582 m., kurio metu buvo sustabdytas švedų veržimasis į Rytus, lėmęs taikos sutartį Livonijos kare.

1611 m. rugsėjo mėn. Jakobo Delagardžio vadovaujami švedai apgulė tvirtovę, kurioje devynis mėnesius buvo marinami jos gynėjai. 1612 m. gegužės mėn. tvirtovė buvo užimta. Iš 1300 jos gynėjų tik 100 liko gyvi. Švedai tvirtovę praminė Noteburgu - „Riešutų miestu“.

Šiaurės karo metais vadovaujant Petrui Pirmajam rusai 1702 m. rugsėjo 27 d. puolė Orešeką. Per 13 valandų trukusį šturmą apšaudant bombardomis jį užėmė, kai švedų komendantas pagaliau sutiko kapituliuoti garbingomis sąlygomis. Švedai tvirtovėje paliko savo vėliavas, šautuvus ir keturias patrankas. Rusijos pajėgose buvo 12 500 vyrų, iš kurių žuvo 1 500, švedų pusėje žuvo 360 karių.

Caras Petras asmeniškai dalyvavo apgultyje, vadovavo artilerijai. Jis rašė Dūmos djakui Andrejui Viniui: „Tiesa, šis riešutas buvo kietas, bet, ačiū Dievui, jis buvo laimingai perkąstas... Mūsų artilerija stebuklingai prisidėjo“. Šio įvykio garbei buvo išlietas atminimo medalis su įrašu „Priklausė neprieteliui 90 metų“. Petras pervadino tvirtovę į Šliselburgą (iš vokiečių k. – „rakto tvirtovė“), kaip kertinę tvirtovę kelyje į Ingriją. XVIII a. pradžioje tvirtovė buvo sustiprinta 7 bastionais.

Kalėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijos imperijos laikais pastačius Kronštatą, ši tvirtovė prarado karinę reikšmę, tačiau liūdnai pagarsėjo kaip sugriežtinto režimo politinis kalėjimas, neoficialiai vadintas rusų „Bastilija“.[3] Citadelėje kalėjo imperatoriaus dvaro asmenys, į katorgą saloje buvo siunčiami garsūs dekabristai, narodnikai, eserai, bolševikai bei teroristai.

1798 m. pagal architekto Patono projektą buvo pastatytas „Slaptasis kalėjimas“, o 1826 m. čia jau buvo patalpinta daugybė dekabristų. 1869 m. tvirtovėje buvo uždaromi sulaikyti prasižengę kariškiai. 1881 m. įsikūrė kariuomenės drausmės batalionas, dislokuotas katerių būrys. Bendras žemesnio rango kalinių skaičius siekė 411 žmonių. Tuometis slaptasis kalėjimas turėjo 14 pritaikytų bausmės kamerų, kuriose buvo izoliuojami prasikaltę drausmės bataliono kareiviai. Iki 1883 m. senajame kalėjime buvo įrengta 10 vienviečių kamerų ir pastatytas naujas dviejų aukštų pastatas, skirtas 40–čiai kalinių. Drausmės batalionas buvo iškeltas iš tvirtovės, čia pasiliko vien tik politiniai kaliniai. Nuo 1907 m. Orešekas tarnavo kaip centrinis katorginis kalėjimas. Pradėta rekonstruoti senuosius ir statyti naujus pastatus. Iki 1911 m. buvo užbaigtas 4-asis korpusasas - didžiausias statinys tvirtovėje, su įrengtomis 21 bendra kamera ir 27 vienutėmis. Kai kurie nuteistieji į Orešeką buvo atvežami įvykdyti jiems mirties bausmes.

Žymūs kaliniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1725 m. Šliselburge kalinta caro Petro pirmoji žmona Jevdokija Lopuchina, vėliau čia uždarytas ir 1764 m. nužudytas imperatorius Ivanas VI.

Tarp žinomiausių kalinių buvo Vilhelmas Kiuchelbekeris, Michailas Bakuninas, trisdešimt aštuonerius metus kalėjęs Valerijonas Lukasinskis, Aleksejus Bestuževas-Riuminas, Liudvikas Janavičius, Juozas Vaclovas Lukoševičius, Liudvikas Varynskis, Ernstas Bironas, Sergo Ordžonikidzė. Čia buvo pakartas Rusijos revoliucijos vado Lenino brolis Aleksandras Uljanovas, pasikėsinęs į carą Aleksandrą III. Iškart po 1917 m. Spalio revoliucijos, visi kaliniai, tiek politiniai, tiek kriminaliniai, buvo paleisti ir padegė kalėjimą. 19051918 m. Peterburge ir kituose miestuose veikė Šliselburgo labdaros komitetas, kuris rūpinosi paleistais politiniais kaliniais.

Sovietmetis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvusių kareivinių liekanos
Buvęs kalėjimas

1928 m. tvirtovė buvo paversta Spalio revoliucijos muziejaus filialu, tačiau 1939 m., prieš pat Antrąjį pasaulinį karą ji buvo uždaryta, o eksponatai buvo perkelti į Leningradą. Karo metais į Orechovo salos tvirtovę buvo išsiųsta 350 Raudonosios armijos kareivių. Gynėjai neleido vokiečių pajėgoms persikelti per Nevą ir galutinai uždaryti Leningrado blokados žiedo. Vokiečių artilerija sugriovė daugelį tvirtovės pastatų, tačiau tvirtovės užimti nepavyko.

Būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tvirtovės pastatų kompleksas užima visą Nevos upės salą, išsidėstęs 7,3 ha teritorijoje. Plane yra netaisyklingo trikampio formos, ištįsusios iš rytų į vakarus. Išoriniame tvirtovės perimetre buvo septyni bokštai. Dar trys gynė vidinę citadelę. Kiekvienas jų tradiciškai turėjo savo vardą: Karaliaus, Vėliavos, Golovkino, Požemio, Kampinis, Menšikovo, Vartų (perimetro boštai), Svetličnajos, Varpinės, Malūnininko (bokštai, gynę citadelę). Iš originalių dešimties bokštų tvirtovėje išlikę šeši (penki rusų statybos ir vienas švedų). Tvirtovės viduje esantys stačiatikių bažnyčios likučiai buvo paversti memorialu tvirtovės gynėjams. Bažnyčia pastatyta 18261831 m. ir iki 1917 m. buvo tvirtovės garnizono šventovė. Sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą. Nuo 2010 m. bažnyčia veikianti ir turi šventiką, kuris retkarčiais joje rengia pamaldas. Buvo bandoma bažnyčią restauruoti.

19681975 m. teritorijoje vykdyti archeologiniai tyrinėjimai, ištirta apie 2000 m² kultūrinio sluoksnio. Buvo identifikuotos 1352 m. Naugardo akmeninės tvirtovės liekanos, rasta vėlesnių artefaktų. Archeologai atrado ir iš dalies ištyrė 1410 m. posado sienos liekanas, taip pat patikslino Maskvos laikotarpio tvirtovės statybos datą - XVI a. pradžią. Vyksta lėtas tvirtovės sienų ir bokštų atnaujinimas.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tvirtovėje nuo 2003 m. rengiami kasmetiniai roko festivaliai. Čia taip pat yra Rusijos imperijos politinių kalinių muziejus ir nedidelė Antrojo pasaulinio karo artilerijos kolekcija. Tvirtovės viduje pastatytas akmeninis paminklas pirmosios Rusijos ir Švedijos taikos sutarties (1323 m.) atminimui, memorialas Antrojo pasaulinio karo gynėjams, įrengta lenta lenkų kaliniams pagerbti, paminklas revoliucionieriams.

Turistai gali pasiekti salą nuo gegužės iki spalio per Šliselburgą [4] arba iš šiaurinio Nevos kranto, per Petrokrepostės geležinkelio stotį reguliariais keltais, kursuojančiais kas 10–15 minučių.[5]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Orešeko panorama

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1]. Šliselburgo tvirtovė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
  2. UNESCO. Sankt Peterburgo istorinis centras ir susiję objektai. Šliselburgo tvirtovės kompleksas
  3. RBTH, Veronika Prokhorova, for. "A day out in Shlüsselburg, Saint Petersburg's Bastille", 2014-07-04.
  4. „Shlisselburg-Oreshek ferry line“. Suarchyvuotas originalas 2018-06-18. 
  5. „Petrokrepost' ferry line“. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka


Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.