Pereiti prie turinio

Šiurkščioji žvynabudė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Macrolepiota rhacodes
Šiurkščioji žvynabudė (Macrolepiota rhacodes)
Šiurkščioji žvynabudė (Macrolepiota rhacodes)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Pievagrybiniai
( Agaricaceae)
Gentis: Žvynabudė
( Macrolepiota)
Rūšis: Šiurkščioji žvynabudė
( Macrolepiota rhacodes)
Index Fungorum

Šiurkščioji žvynabudė (lot. Macrolepiota rhacodes, sin. Chlorophyllum rhacodes) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, žvynabudėžų (Macrolepiota) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Spygliuočių miškai, ypač drėgni žolėti eglynai.

  • Augimo laikas

Vasara (retai), ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Perpjovus ar perlaužus kepurėlės ir koto trama paraudonuoja.

Labai panaši į skėtinę žvynabudę, skiriasi mažesniais vaisiakūniais. Kepurėlė 10–12 cm skersmens, jauna ovališka, senesnių grybų gaubta, net plokščia, apaugusi dideliais pilkai rudais žvynais. Lakšteliai balti, senesnių – rusvi, platūs. Kotas 8–12 (15) cm ilgio, 3–4 cm storio, su rinkiu, lygus, nežvynuotas, iš pradžių baltas, vėliau šviesiai rudas, prie pagrindo sustorėjęs, bet be išnaros. Trama balta, minkšta, perlaužus, įgauna rusvą, rausvą, oranžinį atspalvį, malonaus kvapo. Sporos 8–12×6–7,5 μm, taip pat mežesnės nei skėtinės.

Būdingi požymiai: mažesnė už skėtinę žvynabudę, raudonuojanti trama.

Valgoma, bet ne tokia skani kaip skėtinė žvynabudė, tačiau baimintis nereikėtų, nes pagal paraudonavimą ir augavietę lengvai atpažįstama, o dėl skonio ne per blogiausias grybas. Nereta.

Suaugusio grybo kepurėlė iš viršaus

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 207 psl.