Šiluminio šoko baltymas

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Šiluminio šoko baltymai (HSP) – tai baltymų klasė, kuriuos gamina ląstelės reaguodamos į poveikį šoko sąlygomis. Tai yra baltymų, dalyvaujančių formuojant kitų baltymų erdvinę struktūrą arba ją suardant, klasė. Jie pirmą kartą buvo aprašyti atsižvelgiant į šiluminį šoką, tačiau dabar žinoma, kad taip pat reaguoja kitomis šoko sąlygomis, pavyzdžiui, šalčio, UV spindulių, ir žaizdų gijimo arba audinių atsistatymo metu.

F.M. Ritossa (1962) – italų biologas tyrinėdamas drozofilų lervų vystymąsi, pastebėjo, kad pakėlus temperatūrą nuo įprastos 25 °C iki 32 °C, lervų chromosomose atsirado daugybė naujų aktyvių sričių. Tyrimo rezultatas – temperatūra indukuoja naujų genų raišką; po dešimtmečio buvo patvirtinta, kad pakėlus temperatūrą lervose atsiranda keletas baltymų.

Per trumpą laiką drozofilų (lot. Drozophila melanogaster) HSP kiekis gali padidėti iki 1000 kartų. Temperatūra, įtakojanti HSP indukciją, priklauso nuo optimalios temperatūros organizmui gyventi. Pavyzdžiui optimali drozofilų gyvavimo temperatūra 25 °C, HSP indukcija sukeliama 33-37 °C temperatūroje; žinduolių optimali gyvavimo temperatūra 37 °C, tuomet apsauginė reakcija į pavojų – karščiavimo temperatūra.

Daugelis šios grupės elementų atlieka šaperonų funkciją stabilizuodami naujus baltymus, siekiant užtikrinti teisingą baltymų lankstymą ar padedant perlankstyti baltymus, kurie buvo pažeisti ląstelių streso metu. Ryškus šiluminio šoko baltymų atstatymas yra esminė reakcijos į šiluminį šoką dalis, kurį, visų pirma, įtakoja šiluminio šoko faktorius (HSF). HSP aptinkami beveik visuose gyvuosiuose organizmuose – tiek bakterijose, tiek žmonėse.

Šiluminio šoko baltymų pavadinimai skirstomi pagal molekulinį svorį. Pavyzdžiui, Hsp60, Hsp70 ir Hsp90 atitinkamai priskiriami šiluminio šoko baltymų klasėms dėl 60, 70, ir 90 kilodaltonų (kDa) dydžio.

Šiluminio šoko baltymai – tai viena iš baltymų klasių, kuri padeda apsaugoti ląsteles nuo šoko, –šilumos, šalčio, ir deguonies arba gliukozės (cukraus) trūkumo. Kiti šoko veiksniai, indukuojantys daugelį HSP: sunkieji metalai, nuodingosios medžiagos, etanolis ir nervinė įtampa. HSP indukcija įvyksta labai greitai ir būna itin stipri – tai organizmo apsauginė reakcija į pavojų. Šiluminio šoko baltymai padeda kitiems baltymams funkcionuoti įprastose ląstelėse ir didelis jų kiekis gali būti aptinkamas vėžinėse ląstelėse. Šiluminio šoko baltymas (Hsp90) yra tiriamas vėžio gydymui.

Šaltiniai

• Vida Mildažienė, Sonata Jarmalaitė, Rimantas Daugelavičius. Ląstelės biologija. Kaunas, 2004
• http://www.ligos.lt/lt/terminai/siluminio-soko-baltymai-hsp/2514/
• https://www.cancer.gov/publications/dictionaries/cancer-terms?cdrid=617664
• https://www.coursehero.com/file/p6tahgir/M-Ritossa-1962-Italian-biologist-studying-development-of-fruit-fly-Drosophila/