Šilelis (televizorius)
Kitos reikšmės – Šilelis (reikšmės).
Šilelis – Lietuvos TSR (TSRS) ir Nepriklausomoje Lietuvoje gaminti televizoriai. Televizoriai gaminti Kauno radijo gamykloje (nuo 1980 m. vadintoje „Bangos“ gamykloje).[1]
1976 m. Zagrebo ir Leipcigo parodose pirmojo Šilelio 401D spalvota versija S-401D pelnė net du aukso medalius.[2] Lietuvių sukonstruotas televizorius nurungė tokius lyderius kaip Sony ir Hitachi.[3]
Sukūrimo istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Norėdama turėti savo veidą, Kauno radijo gamykla siekė sukurti išskirtinį produktą. Radijo imtuvų srityje tai buvo nerealu, nes kaimyninėse valstybėse šiuos gamino labai stiprūs konkurentai (Rygoje VEF49 ir RRR50, Taline – Punane RET51). Buvo nuspręsta gaminti neįprastus, mažus televizorius, kokių sovietų rinkoje iki tol nebuvo. Pasirinkimą daug lėmė gamykloje veikęs Specialaus konstravimo biuras.[3]
Pirmieji pavyzdžiai būdavo išbandomi Maskvoje, tuometiniame Sąjunginiame moksliniame-techniniame televizijos institute. Reikėjo įrodyti, kad "Šileliai" pakenčia klimato svyravimus, yra atsparūs šalčiui, vandeniui. Vėliau, konstruojant, maketai buvo daugybę kartų bandomi automobiliuose, miško daubose, įkalnėse ir kitomis sunkaus priėmimo sąlygomis.[1]
Pirmiesiems 16 cm įstrižainės televizoriams skardinio korpuso dizainą kūrė Kauno dailės kombinato dailininkai. Vėlesnių, 32 cm įstrižainės televizorių korpusai buvo plastmasiniai.
Nuo 1978 m. pradėti gaminti spalvoti „Šilelis“ televizoriai, apie 1980-uosius atsirado pultelis nuotoliniam valdymui, iš pradžių kurį laiką laidinis.
Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Šileliai“ buvo jautrūs silpniems televizijos signalams, todėl Lietuvoje gerai priimdavo ir Lenkijos televizijos laidas, kartais net ir Švedijos, ko panašiomis sąlygomis kiti televizoriai nesugebėdavo. Tai buvo dar viena jų didelio populiarumo priežastis, gal ir pagrindinė. Oficialiai, didelio jautrumo reikėjo žiūrint televizorių išvykose, gamtoje, kur jis galėjo atsidurti „ne ryšio zonoje“.[3] Maitinimo galimybės buvo labai plačios: tas pats modelis galėjo būti perjungtas 110, 117, 127, 220 ar 237 V tinklo įtampai, arba 12 V automobilio akumuliatoriui.[4] Korpusai neretai buvo gaminami ryškių spalvų (geltonos, raudonos ar žalsvos). Net ir po keturiasdešimties metų šie dizainai atrodė šiuolaikiškai. Maži televizoriai gerai tiko ir kaip pirmųjų namų kompiuterių monitoriai.
Techniniai sprendimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal schemą, tai buvo tranzistoriniai televizoriai, su katodiniu spindulių vamzdžiu, gaminti panaudojant vieną kitą integrinę mikroschemą. Šilelis 405D-1 naudojo ryškumo, video sustiprinimo ir juodos spalvos lygio reguliavimo [5] mikroschemą K174UP1. Dideliam jautrumui pasiekti buvo sukonstruoti mažagabaričiai kanalų selektoriai KS-M-20 ir KS-D-20 bei unikalus tarpinių dažnių stiprintuvas.
Prekyba, rinka ir konkurentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji nešiojami „Šileliai“ kainavo apie 160 rublių (maždaug mėnesio atlyginimą), vėlesni spalvoti modeliai 1989 metaus iki 550. Tai buvo tiek deficitinė, trūkstama prekė, jog jos negalėdavo lengvai įsigyti net televizorių gaminusios gamyklos darbuotojai. Savo "Šileliais" kauniečiai sudarė didžiausią konkurenciją Maskvos "Rubino" gamyklai, gaminusiai panašius televizorius "Junostj". "Junostj" ekranai buvo kiek didesni, bet Lietuvoje "Junostj" jautrumo nebepakakdavo jau ties Trakais.
Į užsienio šalis „Šilelis“ buvo eksportuojamas pavadinimu „Schiljalis“.[2] Teigiama, jog "Banga" eksportuodavo užbaigtus gaminius į 22 užsienio šalis, tiek socialistines, tiek ir kapitalistines. „Šilelis“ buvo tarp svarbiausių gaminių. Šie televizoriai buvo itin populiarūs Rusijoje, kur "Šilelis" ir apie 2008 metus vis dar buvo tarp žinomiausių Lietuvos gamintojų prekės ženklų.[1]
Gamyba nutrūko 1995 metais, kuomet "Bangai" buvo paskelbtas bankrotas.
Vėlesnis prekinio ženklo naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apie 2008 metus prekės ženklas buvo sugrįžęs UAB „Naujasis Šilelis“ dėka, bet juo buvo tiesiog žymimi Turkijoje gaminami Vestel televizoriai. Gamybos atnaujinimas Lietuvoje irgi buvo svarstomas, bet vėliau tų sumanymų atsisakyta.[6] Ženklas galiojo iki 2012 metų, po to vėl tapo laisvas.
2014 m. licenciją naudoti „Šilelio“ vardą įsigijo UAB „Sponge“. Jį bandoma pritaikyti Kinijoje gaminamiems projektoriams, kurios ši įmonė importuoja, nors iš pradžių ir planavo Lietuvoje surinkti. Siūloma lietuviška instrukcija, pristatymas bei garantija.[7]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
402D, 16 cm, j/b -
402D, 16 cm, j/b -
403D, 16 cm, j/b -
34TB-401, 34 cm, j/b
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Sentimentai lietuviškam „Šileliui“
- ↑ 2,0 2,1 Sovietmečio mokslo simboliu tapo „Šilelis“. Savaitė. [1]
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Vaitkevičienė, Kristina (2017). Kur gimė ir augo „Šilelis“: Kauno radijo gamyklos „Banga“ istorijos fragmentai. Kauno istorijos metraštis 2016, nr. 16. [2]
- ↑ 405D schema http://www.radiojournal.cz/schemata/sil405dsch.pdf
- ↑ Mikroschemos dokumentacija http://www.eandc.ru/pdf/mikroskhema/k174up1.pdf
- ↑ G.Degutis (2008) „Šilelis“ atgimė Turkijoje. Klaipėdos diena. [3]
- ↑ G.Degutis (2016). „Sponge“ atgaivino „Šilelio“ prekės ženklą. Verslo žinios. [4]