Šilalės akmuo su dubeniu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šilalės akmuo su dubeniu
Silale dubenetas akmuo 20010504.JPG
Akmuo su dubeniu iš šiaurės rytų pusės

Šilalės akmuo su dubeniu
Koordinatės
56°09′10″N 21°33′41″E / 56.152771°N 21.561494°E / 56.152771; 21.561494Koordinatės: 56°09′10″N 21°33′41″E / 56.152771°N 21.561494°E / 56.152771; 21.561494
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Mosėdžio seniūnija
Aukštis 0,43 m
Plotas 0,00013 ha
Naudotas I tūkstantmetis
Žvalgytas 1970, 1987, 1990, 2001, 2003, 2006 m.
Tirtas 1970 m.
Registro Nr. 16375 /M252; AR1719/

Šilalės akmuo su dubeniu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 16375, senas registro kodas - M252, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1719) – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šilalėje (Mosėdžio seniūnija), 0,27 km į pietryčius nuo Šakalės upelio, 0,22 km į vakarus nuo kelio SkuodasPlungė.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmuo netaisyklingo, puslankiu išlenkto ovalo pavidalo, 1,5 m ilgio, 1,3 m pločio ir 40–43 cm aukščio, nuožulniu paviršiumi. Siauresniojo galo viršutinės plokštumos krašte yra kiek netaisyklingos formos apskritas dubuo, kurio skersmuo 23–28 cm, o gylis – 8–14 cm.

Teritorijos plotas – 0,00013 ha.

0,13 km į šiaurės rytus stūkso penktasis pagal dydį Lietuvoje akmuo – Didysis kūlis, o 0,15 km – apeiginis akmuo su plokščiadugniu dubeniu, vad. Aukuru.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmuo stūkso kalvelės, kurioje augo senas ąžuolynas ir iki XVII a. veikė pagonių šventykla, pietvakariniame pakraštyje, apsuptas pelkių, per kurias link kaimo vedė kūlgrinda. 1970 m. jį aptiko Mosėdžio akmenų muziejaus įkūrėjas Vaclovas Intas.

1988 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu, 2003 m. įrašytas į kultūros vertybių registro mitologinių vietų sąrašą,[1] 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.[2]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1970 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1987 m. – Bronius Dakanis, Gintautas Zabiela, Algimantas Merkevičius, 1990 m. – Vykintas Vaitkevičius, 2001, 2006 m. – Julius Kanarskas, 2003 m. – Linas Tamulynas (Kultūros paveldo centras). 1970 m. aplinką tyrinėjo Vytautas Urbanavičius (Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas).

Tyrinėjant aplinką kultūrinio sluoksnio pėdsakų ir archeologinių radinių nerasta.

Datuojamas I tūkstantmečiu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]