Šikotanas
43°48′ š. pl. 146°45′ r. ilg. / 43.800°š. pl. 146.750°r. ilg.
Šikotanas (rus. Шикотан, jap. 色丹島 = Shikotan, ain. シコタン = Sikotan) – Rusijai priklausanti sala Kurilų salyno pietuose, Mažųjų Kurilų gūbryje. Pietų Kurilų sąsiauriu šiaurės vakaruose atskirta nuo Kunaširo ir Iturupo, Španbergo sąsiauriu – nuo Polonskio salos ir Oskolkų salelių. Plotas – 252 km²[1].
Salos ilgis 27 km, plotis 5–13 km. Aukščiausia vieta – Šikotano kalnas (412 m).[2] Paviršius kalvotas, yra užgesusių ugnikalnių. Pietinis krantas smarkiai išgraužtas erozijos. Veši tankūs bambukynai, kalvose – aukštažolės pievos, brūzgynai, eglės, beržai, maumedžiai.
2010 m. Šikotane gyveno 2820 gyventojų. Pagrindinės gyvenvietės – Malokurilskojė (1873 gyv.) ir Krabozavodskojė (947). Sala administraciškai priklauso Sachalino sričiai, Pietų Kurilų rajonui. Verčiamasi daugiausia žvejyba ir žuvies perdirbimu, veikia elektrinė, ligoninė, hidrofizikos observatorija. Svarbus pasienio kontrolės postas. Su sala susisiekiama sraigtasparniais ir laivais.
Saloje nuo seno gyveno ainai. XVIII a. kolonizaciją pradėjo Rusija ir Japonija. 1855 m. Šikotanas oficialiai pripažintas Japonijos valda, bet per antrąjį pasaulinį karą užimtas Raudonosios armijos. Japonija Šikotaną ir kelias kitas pietų Kurilų salas tebelaiko savo valda.
-
Šikotano palydovinė nuotrauka -
Salos krantas -
Malokurilskojė
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ [1] Archyvuota kopija 2016-07-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 495
