Šiaurinė paprastoji lūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Šiaurinė eurazinė lūšis)
Lynx lynx lynx
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos
Lūšis (Lynx lynx)
Šiaurinė paprastoji lūšis (Lynx lynx lynx)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
( Carnivora)
Šeima: Katiniai
( Felidae)
Pošeimis: Mažosios katės
( Felinae)
Gentis: Lūšys
( Lynx)
Rūšis: Paprastoji lūšis
( Lynx lynx)
Porūšis: Šiaurinė paprastoji lūšis
( Lynx lynx lynx)
Binomas
Lynx lynx lynx
Linnaeus, 1758

Šiaurinė paprastoji lūšis arba šiaurinė eurazinė lūšis (Lynx lynx lynx) – katinių (Felidae) šeimos, mažųjų kačių (Felinae) pošeimio, paprastųjų lūšių (Lynx lynx) porūšis.

Paplitimas pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis porūšis savaime gyvena Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse, Suomijoje, Karelijoje, Skandinavijoje, šiaurinėje ir vidurio Lenkijoje (įskaitant Belovežo ir Kampinosko girias), Gudijoje, europinės Rusijos vakarinėje, šiaurinėje, vidurio ir rytų dalyse, Uralo kalnuose ir Vakarų Sibire iki Jenisiejaus upės[1].

Gyvenamas biotopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labiausia mėgsta gyventi su tankiu pomiškiu, išvartomis, pelkėtais plotais dideliame, brandžiame, mišriame ar spygliuočių miške. Šiauriausios porūšio populiacijos puikiai prisitaikiusios gyventi tundroje.

Šiaurinės paprastosios lūšies populiacija Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurinė paprastoji lūšis labai reta, įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją. XX a. pradžioje Tadas Ivanauskas rašė, kad jų liko tik menki likučiai. Kurį laiką jos medžiotos, bet 1979 m. medžioklė uždrausta. 2008 m. Lietuvoje gyveno kelios dešimtys šiaurinių paprastųjų lūšių. Šiek tiek žvėrių užklysta iš Latvijos, Gudijos, Lenkijos.
1965 m. Lietuvoje gyveno 40 (14 iš jų buvo sumedžiotos), 1970 m. – 140 (13 sumedžiota), 1975 m. – 200 (17 sumedžiota), 1980 m. – 120, 1985 m. – 200, 1988 m. – 215, 1990 m. – 170, 1995 m. – 100, 2000 m. – 87, 2015 m. – 97 šiaurinių paprastųjų lūšių[2].

Gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neskaitant patelių su jaunikliais, suaugę individai didžiąją metų dalį laikosi pavieniui. Rujoja nuo sausio vidurio iki kovo mėnesio. Nėštumas trunka maždaug 70 dienų. Nuošaliose vietose, dažniausiai po išvartomis, įsirengia guolį ir jauniklius (dažniausiai 2-3) jame veda gegužės mėnesį. Jie žindomi beveik 3 mėn., o nuo 2 mėn. pradeda ėsti atneštą maistą. Jaunikliai vaikšto su patele iki rujos, kai ji lieka bergždžia – ir ilgesnį laika. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais[3].

Maistas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šie vidutinio dydžio plėšrieji žinduoliai medžioja pilkuosius kiškius, baltuosius kiškius, paprastasias voveres, voveres skraiduoles, miegapelinius ir kitus graužikus, kiaunes, tetervinius paukščius, rudasias lapes, Usūrinius šunis, šernų jauniklius, briedžių jauniklius, stirnas, tauriuosius elnius, namines avis. Šio porūšio populiacijos gyvenančios šiaurės Skandinavijoje, daugiausia medžioja šiaurinius elnius[4].

Priešai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurinių paprastųjų lūšių didžiausi priešai žmonės ir pilkieji vilkai. Teritorijose kur yra padidėjęs pilkųjų vilkų skaičius, yra tendencija, kad lūšių skaičius sumažėja. Taip pat tokiose teritorijose, palyginus su vilkų grobiu, lūšiai pasitenkina smulkesniu grobiu. Yra pasitaikiusių atvejų, kada lūšiui gelbėjantis nuo vilko, nespėjus jam įsiropšti į medį, jį vilkas suėsdavo. Šiauriniai paprastieji lūšiai kartais konfrontuoja su erniais.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. iucnredlist.org / Lynx lynx
  2. grynas.delfi.lt / Jų vos 97-ios, o medžiotojai nori pradėti medžioklę | Birutė Davidonytė, 2015 m. balandžio 8 d.
  3. raudonojiknyga.lt / Saugomi žinduoliai Lietuvoje: Lūšis
  4. sciencedirect.com / Factors affecting Eurasian lynx kill rates on semi-domestic reindeer in northern Scandinavia: Can ecological research contribute to the development of a fair compensation system? Jenny Mattisson, John Odden, Erlend B.Nilsen, John D.C.Linnell, Jens Persson, Henrik Andrén; Grimsö Wildlife Research Station, Department of Ecology, Swedish University of Agricultural Sciences, SE-730 91 Riddarhyttan, Sweden. Norwegian Institute for Nature Research, NO-7485 Trondheim, Norway; Received 15 February 2011, Revised 31 August 2011, Accepted 12 September 2011, Available online 5 October 2011.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]