Šiaurės Korėjos politinė sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pagal Šiaurės Korėjos konstituciją įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienerių rūmų parlamentui – Aukščiausiajam Liaudies Susirinkimui, kurį sudaro 678 deputatai. Deputatai renkami kas 5 metus „visuotiniuose“ rinkimuose. Nurodoma, kad kandidatus palaiko 100.0 % rinkėjų.

Visi deputatai gali būti renkami tik nuo Vieningo demokratinio tėvynės fronto, jungiančio visuomenines ir politines partijas (be Korėjos darbo partijos yra dar kelios formaliai egzistuojančios partijos). Taip pat visi deputatai yra Korėjos darbo partijos nariai ar palaiko jos politiką. Aukščiausio liaudies susirinkimo pirmininkas – Kim En Namas. Iš tikro Aukščiausiojo liaudies susirinkimo valdžia formali.

Ilgą laiką Šiaurės Korėjai vadovavo Kim Ir Senas (1948 m. – 1994 m.). Jo mirtis (1994 m.) sutapo su KLDR ūkio nuosmukiu ir didelėmis socialinėmis problemomis. Nuo 1994 m. valstybei pradėjo vadovauti jo sūnus Kim Čen Iras. Jis oficialiai kuruoja ekonomiką, kultūrą, valstybės gynybą, branduolinę programą ir santykius su Pietų Korėja. Nuo 1998 m. jam suteiktos Valstybės gynybos komiteto pirmininko pareigos.

Ženkliai nusmukus KLDR ekonomikai pradėjo braškėti ir jo valdžia. 2004 m. lapkričio mėn. iš KLDR pradėjo eiti pranešimai, kad nuo valstybinių įstaigų sienų, prie kurių lankėsi užsieniečiai, pradėti nuiminėti valstybės vadovo Kim Čėn Iro portretai, o vietiniai laikraščiai, kurie leidžiami užsienio auditorijai nustojo liaupsinti valstybės vadovą ir jo mirusi tėvą Kim Ir Seną.

Iš tokių faktų galima spręsti, kad Šiaurės Korėjai vadovauja ne vienas lyderis, o karinė viršūnė, kai tuo momentu Kim Čen Yras turi daug silpnesnę įtaką valdymui nei jo tėvas.

Į karinę viršūnę įeina KLDR generolai ir maršalai, kariniai Kim Ir Seno bendražygiai, kurie pogrindyje kariavo prieš Japoniją, Korėjos karo veteranai. Su jų pagalba Kim Ir Senas nugalėjo konkurentus iš Korėjos darbo partijos, taip tapdamas Didžiuoju vadovu ir parūpino savo žmonėms atsakingus karinius ir politinius postus.

Nežiūrint to, kad reikėjo nedelsiant spręsti iškilusias problemas, tik praėjus trejiems metams po tėvo mirties Kim Čen Iras užėmė jo postą. Stebėtojų nuomonę tai buvo dėl to, kad karinė viršūnė iš jo užsitikrino garantijas nepradėti radikalias ekonomines ir visuomenines reformas, kurios sužlugdytų komunistines idėjas.

Galiausiai KLDR pirmininko vieta neprilygo jo tėvo laikais buvusios vietos įgaliojimų. Bet jisai buvo paskirtas į Valstybinio gynybos komiteto pirmininko vietą, tai yra karinės viršūnės, kuri dabar kolektyviai vadovauja valstybei.

2000 metais Kim Čen Iras bandė išvesti KLDR iš tarptautinės izoliacijos, pareiškęs, kad KLDR gali atsisakyti nuo tarpkontinentinių raketų programos, mainais į tarptautinės bendruomenės pagalbą vystyti KLDR kosmonautiką, bet po dviejų savaičių visa tai pavertė juokais. Žinoma, kad tokia iniciatyva iš karto buvo atmesta kolektyvinės KLDR vadovybės. Paskui labai didelė ekonominė krizė privertė kolektyvinę KLDR vadovybę grįžti prie savo pasiūlymo.

KLDR ir JAV jau norėjo aptarti Bilo Klintono apsilankymo Pchenjane galimybę, bet 2000 m. lapkričio mėn. JAV prezidento rinkimus laimėjo Džordžas Bušas ir paskelbė kryžiaus žygį prieš KLDR komunistinį režimą, ir dialogas baigėsi.

KLDR 2003 m. pradėtos ekonominės reformos labai neesminės, o apie politines reformas negali būti ir kalbos.

Tuo pačiu metu valstybėje eina paslėpta nuo žmonių kova dėl valdžios po Kim Čen Iro mirties, kurioje dalyvauja dvi jėgos.

Pirmajai atstovauja 1971 metais gimęs Kim Čon Namas, sūnus Kim Čen Iro nuo jo pirmos žmonos Con He Rim, mirusios prieš keletą metų Maskvoje.

Kitai atstovauja 1981 metais gimęs Kim Čon Čholis (pagal kitus šaltinius – Kim Čen Čeras), sūnus Kim Čen Iro, nuo antros pilietinės žmonos Ko En Hi (ji jam 1986 m. pagimdė dar ir trečią sūnų). Kim Čon Čholis įgavo įsimokslinimą Šveicarijoje, kur gyveno kaip pasiuntinybės vairuotojo ir valytojo sūnus. Jis dabar yra atsakingas partinis Korėjos darbo partijos darbuotojas.

Kim Čon Namas buvo laikomas mylimiausiu sūnumi ir pagrindiniu pretendentu paveldėti valdžią, bet 2001 m. jis buvo sulaikytas bandant įvažiuoti į JaponijąKinijos su padirbtais dokumentais. Už tai jam buvo faktiškai atimtas politinis palikimas ir jis dingo nuo politinės arenos.

Politinė KLDR viršūnė palaikė Ko En Hi ir jos sūnų, kurio išaukštinimas praktiškai buvo užtikrintas, bet 2003 m. vasarą Ko En Hi pateko į užmiesčio auto katastrofą ir gavo sunkią kaukolės traumą. 2004m. rugpjūčio mėnesį numirė. Po jos mirties Kim Čen Iras nė karto viešai nepasirodė prieš publiką.

Tuo laiku KLDR akivaizdžiai stiprėja kietos linijos šalininkų pozicijos. Sustojo ekonominės reformos, KLDR surado priežasčių atsisakyti dalyvauti šešių pusių derybose problemoje dėl atominės bombos. Stebėtojai laiko, kad kalba eina apie pasiruošimą eilinį kartą perduoti valdžią.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]