Šiaulių regioninis valstybės archyvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Crystal Clear app logout.png  Straipsnis turėtų prasidėti aiškiu apibrėžimu.
Jei galite, apibrėžkite straipsnio dalyką, pagrindinę sąvoką.
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.


 KWrite icon.svg  Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Šiaulių regioninis valstybės archyvas saugo Šiaulių ir Panevėžio apskričių teritorijoje veikusių ir veikiančių vietos valdžios, kitų valstybinių įstaigų ir įmonių veiklos dokumentus, taip pat privačių fizinių asmenų perduotus dokumentus, užtikrina visuomenės priėjimą prie saugomų dokumentų, atlieka valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos dokumentų valdymo priežiūrą, teikia mokamas dokumentų tvarkymo, paieškos, mokymo ir konsultavimo paslaugas[1]. 2013 m. saugomi dokumentai užėmė 33243 metrus lentynų. Saugomus dokumentus galima suskirstyti į šiuos stambesnius kompleksus:

  • Lietuvos Respublikos laikotarpio dokumentai (19181940 m.) – Šiaulių miesto savivaldybės 19261933 m. ir Šiaulių miesto mokesčių inspekcijos 19381940 m. dokumentai.
  • Sovietų okupacijos laikotarpio dokumentai (19401941 ir 19441990 m.) – Šiaulių miesto, Joniškio, Kelmės, Kuršėnų, Radviliškio, Šiaulių apskričių 19401941, 19441950 m. dokumentai; likviduotų Kuršėnų, Linkuvos, Šeduvos, Tytuvėnų, Užvenčio rajonų 19501962 m. dokumentai; Šiaulių miesto, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajonų vietinių valstybės valdžios ir valdymo, teisingumo, statistikos, planavimo, mokslo ir mokymo, kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos įstaigų, pramonės įmonių, kolūkių, tarybinių ūkių, visuomeninių bei kitų organizacijų 19501990 m. dokumentai.
  • Nepriklausomybės laikotarpio dokumentai (nuo 1990 m.) – Šiaulių miesto, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajonuose veikusių ir veikiančių valstybinių pramonės ir žemės ūkio įmonių, kitų įstaigų ir organizacijų dokumentai, notarinių kontorų, notarų biurų (išskyrus Akmenės, Joniškio, Šiaulių raj.) dokumentai.
  • Asmenų fondų kompleksas – literatų, technikos, kultūros, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo veikėjų, gyvenusių bei tebegyvenančių minėtoje teritorijoje, asmens fondai[2].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaulių regioninio valstybės archyvo pirmtakas Šiaulių miesto valstybinis archyvas buvo įkurtas 1944 m. Bent kiek susipažinusių su to meto Lietuvos istorija neturėtų stebinti faktas, jog pirmasis šio archyvo direktorius turėjo leitenanto laipsnį ir nešiojo pistoletą – Lietuvą okupavus SSRS kariuomenei, archyvus, kaip ir kitas įstaigas, turinčias didelę valstybinę reikšmę, savo žinion perėmė NKVD.

Iki 1961 m., kai įsikūrė dabartinėse patalpose Vilniaus gatvėje, archyvui teko glaustis buvusių grafo Zubovo rūmų (dabartinio Šiaulių universiteto Dailės fakulteto) bei Vytauto g. buvusių to paties universiteto centrinių rūmų rūsiuose.

Pirmaisiais veiklos metais archyvas kaupė ir tvarkė išlikusius iki 1918 m. sudarytus Šiaulių miesto ir apskrities įstaigų dokumentus, vėliau jam buvo pavesta toliau komplektuoti ir saugoti likviduotų Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių ir kt. rajonų archyvų bei kitų veikiančių įstaigų dokumentus.

Archyvo pavadinimas – kaip, beje, ir pavaldumas – ne kartą keitėsi. Dabartiniu pavadinimu Šiaulių regioninis valstybės archyvas veikia nuo 2017 m., reorganizavus Šiaulių apskrities archyvą ir prijungus prie jo Panevėžio apskrities archyvą.
Per ilgus eksploatavimo metus archyvo patalpos buvo keletą kartų kosmetiškai paremontuotos, tačiau rimtesniam remontui lėšų nebuvo skiriama. Iki kritinės ribos užsipildžius ir dokumentų saugykloms, dokumentų saugojimo reikmėms netgi teko papildomai išsinuomoti 130 m2 ploto. Šios aplinkybės vertė kuo skubiau pradėti archyvo rekonstrukciją.

Rekonstrukcijos darbai prasidėjo 2006 m. Jų metu senasis archyvo pastatas ūgtelėjo vienu aukštu, o šalia buvo pastatytas keturių aukštų priestatas. Bendras pastato plotas padidėjo daugiau kaip du kartus – nuo 403 m2 iki 824 m2. Papildomai įrengta 2162 metrai lentynų. Dabar dokumentams saugoti skirtų lentynų ilgis siekia 5000 tiesinių metrų. Atsižvelgus į naujus saugyklų įrengimo reikalavimus, atsisakyta centrinės šildymo sistemos ir įrengta moderni automatinė kompiuterizuota vėdinimo-kondicionavimo sistema, užtikrinanti reikiamo mikroklimato saugyklose palaikymą, bei šiuolaikiška automatinė dūmų šalinimo ir gaisro gesinimo sistema.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai įgyvendinant projektą „Elektroninio archyvo infrastruktūros sukūrimas“, 2011 m. buvo sukurta Elektroninio archyvo infrastruktūra ir įrengti du vienas nuo kito geografiškai nutolę duomenų centrai GEO1 ir GEO2. Pastarasis rezervinis duomenų centras GEO2 sumontuotas Šiaulių apskrities archyvo specialiai parengtoje saugykloje. Taigi šiandien Šiaulių apskrities archyvas pagrįstai laikomas vienu moderniausių archyvų Lietuvoje, įdiegusiu pažangiausias technologijas[3].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos valstybės archyvai, „Atrask Lietuvos archyvus“, Vilnius 2013 m., 67 psl.
  2. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos valstybės archyvai, „Atrask Lietuvos archyvus“, Vilnius 2013 m., 67-68 psl
  3. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos valstybės archyvai, „Atrask Lietuvos archyvus“, Vilnius 2013 m., 64-65 psl

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaulių regioninis valstybės archyvas