Šiaulių mūšis (1701)
| Šiaulių mūšis | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Didysis Šiaurės karas | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
 Abiejų tautų respublika Lietuvos didžioji kunigaikštystė
|
 Švedijos imperija
| ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Nežinomas | Carl Gustaf Örnestedt | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| Nežinoma | Nežinoma | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| švedų teigimu - dideli, įskaitant puolimui vadovavusį karininką | Nežinoma | ||||||||
Šiaulių mūšis (šved. Träffningen vid Schauden) – 1701 m. spalio 21 d. (spalio 11 d. pagal Švedijos kalendorių) prie Šiaulių miesto įvykusios nedidelės Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenės ir Švedijos imperijos kariuomenės kautynės, vienas Didžiojo Šiaurės karo mūšių.
Istorinis kontekstas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Švedijos karalius Karolis XII 1701 m. rudenį parengė savo kariuomenę žygiui į pietus ir pradėjo invaziją į Lietuvą. Švedų pajėgoms Kurše vadovavo generolas majoras Stiuartas. Tuo metu Lietuvoje jau kuris laikas vyko pilietinis karas. Kovojo Sapiegos, kurie savo rankose buvo sutelkę visą valdžią Lietuvoje ir tam pasipriešinti mėginę Oginskiai, stoję į atvirą kovą. Prie šios kovos netrukus prisidėjo ir Vyšnioveckiai. 1701 m. rugsėjo mėn. Karoliui XII paskelbus, jog jis ima savo globon visus Lietuvoje esančius Sapiegų turtus ir pasikėsinimą į juos jis laikys priešingu sau veiksmu, prasidėjo susidūrimai tarp švedų ir Oginskių-Vyšnioveckių šalininkų. Pirmas į kovą prieš švedus stojo Žemaitijos seniūnas Grigalius Antanas Oginskis, kurį palaikė Vyšnioveckiai.[1]
Vertinant kovų eigą verta atkriepti dėmesį į tuometinės Lietuvos kariuomenės ypatybes. iki 1717 m. reformos kariuomenės šiuolaikiniu supratimu Lietuvoje faktiškai. Kariuomenę sudarė šauktiniai bajorai – šlėktos su sau pavaldžiais daliniais. Tokią kariuomenę faktiškai sudarė privačios pavienių bajorų kariaunos, kurių vadai, net ir kariuomenėje, neretai savo ambicijoms teikdavo prioritetą prieš karišką drausmę ir discipliną. Be karinės drausmės ir nepratę besąlygiškai vykdyti aukštesnių vadų įsakymų (iš Lenkijos atėjusios pacta conventa padarinys), bajorai neretai kvestionuodavo vadų įsakymus. Tokios lietuvių bajorų rinktinės, tuo metu taip pat vadintos “partijomis”, kovojo prieš drausmingą ir gerai apmokytą švedų kariuomenę. To išdavoje dažnai keletą kartų skaitlingesni lietuvių daliniai nepajėgdavo atsilaikyti prieš švedus.[1]
Mūšis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mūšis buvo lietuvių kavalerijos ataka prieš spalio pradžioje Šiaulius užėmusį švedų lauko gvardijos dalinį. Švedų pajėgoms vadovavo rotmistras (vėliau pakilęs iki feldmaršalo) Karlas Ornstedas (šved. Carl Gustaf Örnestedt). Lietuvių vado vardas neužfiksuotas. Neužfiksuotas ir abejų pusių pajėgų dydis bei nuostoliai. Manytina, kad šis mūšis buvo vienas iš Oginskių pradėtų išpuolių serijos, kurios tikslas buvo išvarginti užimtoje teritorijoje dislokuotus švedų dalinius.[2]
Švedų lauko gvardija atrėmė lietuvių puolimą. Mūšį aprašiusių švedų liudininkų teigimu, jame žuvo daug lietuvių raitelių ir puolusiųjų vadas.[3]
Pergalė mūšyje vėliau daug prisidėjo prie švedams vadovavusio Ornstedo reputacijos augimo ir karjeros sėkmės.[4]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- von Möller, Peter (1871), Halländska Herregårdar
- Palmblad, Vilhelm Fredrik och Wieselgren, Per (1857), Biographiskt lexicon öfver namnkunnige svenska män
- Urbonas, O, Didžiojo Šiaurės karo frontas Lietuvoje, Karys 1961 m., Nr. 5-6, partizanai.org.
- Wimmer , J., (1956), “Wojsko Rzeczpospolitoj w dobie wojny potnoczney”, Warszawa
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Urbonas, O, Didžiojo Šiaurės karo frontas Lietuvoje, Karys 1961 m., Nr. 5-6, partizanai.org.
- ↑ Panašiai teigia Urbonas, (Didžiojo Šiaurės karo frontas Lietuvoje, Karys 1961 m., Nr. 5-6), tik jis nurodo, kad Šiaulių mūšyje buvo beveik sunaikinta Šiauliuose dislokuota švedų įgula, o pats mūšis įvyko 1702 m.
- ↑ von Möller, Peter. Halländska Herregårdar
- ↑ Palmblad, Vilhelm Fredrik och Wieselgren, Per. Biographiskt lexicon öfver namnkunnige svenska män