Šiaulių kautynės (1831)

Šiaulių kautynės
Priklauso: 1830–1831 m. sukilimas
Data 1831 m. kovo 29 - liepos 8 d. Vieta Šiauliai Rezultatas Šiaulių miesto perėjimas iš rankų į rankas kelis kartus, galutinė Rusijos pergalė
Konflikto šalys
sukilėliai	Rusijos imperija
Pajėgos
kito, didžiausios pajėgos >10 tūkst. karių	kito, didžiausios pajėgos >11 tūkst. karių

Šiaulių kautynės – 1831 m. kovo 29 – liepos 8 d. vykusi 1830-1831 m. sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės kovų serija dėl dėl Šiaulių miesto kontrolės, vienas 1830–1831 sukilimo mūšių, didžiausios šio sukilimo kautynės Žemaitijoje.

Kovos dėl Šiaulių prasidėjo 1831 m. kovo 29 d. kai Šiaulius užėmė Konstantino Herubavičiaus, Pranciškaus Šemetos ir kiti Žemaitijos sukilėlių daliniai (apie 1,5 tūkst. žmonių). Susirėmimo metu į nelaisvę buvo paimta 150 Rusijos kariuomenės karių.

Šiaulių miesto policijos viršininkas (horodničius) Štakelbergas, sužinojęs apie sukilėlių valstiečių būrius, ėmėsi priemonių miesto apsaugai sustiprinti. Pats jis kovo 25 dieną parašė raportą Vilniaus generalgubernatoriui M. Chrapovickiui apie susidariusią padėtį. Tą pačią dieną raportą generalgubernatoriui parašė ir Šiaulių laikinosios ligoninės prižiūrėtojas Skorobagatovas bei vyr. gydytojas Reinereldas. Tačiau pagalbos greitos nebuvo iš kur gauti.

Kovo 27 d. auštant 300 sukilėlių, vadovaujamų J. Goštauto, jo brolio Mauricijaus (Vilniaus universiteto studento), P. Šemetos, Rusijos kariuomenės atsargos majoro R. Rohozinskio ir Pašušvio raktvaičio J. Litvino, Baisogaloje užpuolė ceikhauzą (karinės amunicijos sandėlį), kurį saugojo poručiko Jablonskio 50 husarų komanda. Sukilėliai ją nuginklavo ir paėmė iš ceikhauzo kariškus daiktus bei amuniciją.

Balandžio 29 d. Rusijos imperijos kariuomenei sutraukus didesnes pajėgas, sukilėliai pasitraukė iš Šiaulių. Juos užėmė iš Panevėžio atvykęs F. Širmano vadovaujamas Rusijos kariuomenės dalinys. Lygiagrečiai iš Kuršo link Šiaulių žygiavo Rygos generalgubernatorius generolas leitenantas M. Palenas su 4 tūkst. karių. Pakeliui Paleno daliniai įveikė sukilėlius Šeduvos ir Joniškio kautynėse. F. Širmanas, nežinodamas, kur yra Palenas, ir bijodamas būti sukilėlių apsuptas mieste, gegužės 1 d. patraukė į Kuršą. Sustojęs Meškuičiuose sužinojo, kad Rygos generalgubernatorius yra Joniškyje ir nutraukė tolimensį judėjimą. Tuo metu sukilėliai vėl užėmė Šiaulius.

Gegužės 6 d. Šiaulius be mūšio užėmė N. Sulimos, M. Paleno, F. Širmano ir T. Bartolomėjaus vadovaujami Rusijos kariuomenės daliniai (apie 11 tūkst. karių ir 26 patrankos). Gegužės 7 d. M. Palenas pasiuntė savo avangardą, vadovaujamą F. Širmano, į Kuršėnus, paskui pasitraukusius K. Herubavičiaus, P. Šemetos, J. Grimailos, J. Burnevičiaus ir kitus sukilėlių būrius. F. Širmano avangardą sudarė 7-o ir 8-o jėgerių pulkų 2 jungtiniai batalionai, pusė leibgvardijos raitųjų pionierių eskadrono, pusė raitųjų pasienio sargybinių ir Rygos savanorių eskadrono, 20 kazokų ir 4 patrankos. Šių pajėgų avangardas tą pačią dieną užėmė Kuršėnus.

Sukilėlių daliniai veikė miesto apylinkėse. Gegužės pradžioje aplink miestą susitelkusios apie 3 tūkst. sukilėlių pajėgos apsupo mieste likusį pulkininko Mako vadovaujamą Rusijos kariuomenės dalinį. Birželio 7 d. jam į pagalbą su kautynėmis atžygiavo F. Širmano dalinys. Širmanas Šiauliuose paliko M. Kocebu pėstininkų batalioną ir išžygiavo į Kuršo pasienį.

Į Lietuvą atvykus Lenkijos karalystės sukilėlių junginiams, J. Šimanovskio vadovaujamas pėstininkų pulkas kartu su Šiaulių apskrities sukilėliais (apie 3 tūkst. pėstininkų ir 500 raitelių su 3 patrankomis) birželio 16 d. surengė miesto puolimą. Puolimo tikslu buvo apsirūpinimas ginklais ir amunicija, kuriuos tikėtasi panaudoti puolant Palangą. Rusijos pajėgoms pavyko puolimą atremti. Bijodami naujo puolimo Rusijos daliniai birželio 26 d. pasitraukė iš miesto, jį užėmė sukilėliai.

Liepos 3 d. Rusijos pajėgos, vadovaujamos N. Kriukovo, surengė naują Šiaulių puolimą ir po 3 valandų kautynių juos užėmė. Mūšyje žuvo 100 sukilėlių, 30 pateko į nelaisvę.

Liepos pradžioje iš Lietuvos besitraukianti Lenkijos karalystės kariuomenė ir vietos sukilėliai (apie 10 tūkst. karių, vadai Henrikas Dembińskis, F. Rolandas ir J. Šimanovskis) dar kartą pamėgino užimti miestą. Liepos 6 d. Tytuvėnuose generolas A. Gelgaudas paklausė J. Šimanovskio siūlymo ir nusprendė pulti Šiaulius. Šiaulių puolimo operacija prasidėjo liepos 7 d. rytą, kai sukilėlių kariuomenė ėmė supti miestą. Liepos 8 d d. 4 valandą ryto prasidėjo šturmas. Ypač atkaklios kautynės buvo nuo Kuršėnų pusės. Beveik po 10 valandų mūšio A. Gelgaudas įsakė sukilėliams trauktis į Kuršėnus.

Mūšio lauke krito 2 sukilėlių karininkai ir beveik 400 eilinių pateko į nelaisvę, žuvusių ir sužeistų skaičius neužfiksuotas. Šiaulius gynusio Kriukovo pajėgos neteko 3 karininkų ir 112 karių, o 12 karininkų ir 258 kareiviai buvo sunkiai sužeisti.

Literatūra

• Kiriliauskas, Jonas, Nepelnytai primirštas sukilimas, Šiaulų kraštas, 2021-10-13
• Sliesoriūnas, Feliksas, Šiaulių kautynės, Visuotinė lietuvių enciklopedija.