Šiaulių jaunųjų gamtininkų stotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras

Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras – papildomo ugdymo ir laisvalaikio organizavimo įstaiga vaikams.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1966 m. rugsėjo 1 d. buvo įsteigta Šiaulių miesto Jaunųjų gamtininkų stotis (JGS), kuri 2005 m. tapo Jaunųjų gamtininkų centru. ŠJGC įsikūrusi netoli Salduvės piliakalnio, Talšos ežero ir parko pašonėje. Šiuo metu centrą lanko daugiau kaip 300 moksleivių.

ŠJGC sudaro neformaliojo vaikų švietimo būreliai, zoosodas, botanikos sodas, mokomasis sklypas, jojimo skyrius, Katinų muziejus. ŠJGC lankosi miesto gyventojai bei svečiai, rengiamos šventės, varžybos, parodos. ŠJGC lankantys mokiniai dalyvauja miesto ir šalies organizuojamuose renginiuose: žirgininkai – jojimo varžybose, kinologai – jaunųjų vedlių varžybose, floristai – floristinių darbų parodose.

Misija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Teikti kokybiškas neformaliojo vaikų ir jaunimo ugdymo paslaugas, tokiu būdu prisidedant prie svarbiausių Lietuvos Respublikos švietimo sistemos tikslų;
  • Sudaryti sąlygas jaunam specialistui patikrinti įgytas žinias praktikoje;
  • Sukurti ir teikti paslaugų paketą bet kokio amžiaus žmonėms, siekiantiems turiningai bei įdomiai praleisti laisvalaikį Šiaulių regione;
  • Nuolat tobulinti teikiamas laisvalaikio paslaugas;
  • Kurti teigiamą įvaizdį turizmo plėtrai Šiaulių mieste ir regione.

Tikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaulių Jaunųjų gamtininkų centras atlieka labai svarbų auklėjamąjį darbą vaikų ir jaunimo tarpe. Tai – aktyvus užimtumas po pamokų, meilės gyvūnams ir gamtai skiepijimas, be abejonės, tai puiki priemonė nusikalstamumo mažinimui. Siekiama ugdyti jaunų žmonių ekologinę kultūrą, savimonę, pagarbą ir meilę gamtai, atsakomybę už jos išlikimą. Tai labai svarbu, kadangi aplinkosauginiai klausimai šiuolaikiniame pasaulyje įgauna vis daugiau reikšmės ir todėl tam tikrų kompetencijų suteikimas šioje srityje yra itin reikšmingas.

  • Sudaryti palankesnes sąlygas vaikų ir jaunimo kokybiškam, kvalifikuotam neformaliajam ugdymui, orientuotam į gamtos pasaulio svarbos žmonijai supratimą ir brandžios bei pilietinės visuomenės vystymą.
  • Tapti patraukliu turizmo paslaugų centru.
  • Plėsti ir atnaujinti materialinę organizacijos bazę, siekiant užtikrinti optimalią JGC plėtrą.

Uždaviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Suteikti ugdytiniams praktinės veiklos įgūdžių gyvenamajai gamtinei aplinkai pažinti, integruoti ekologijos ir aplinkosaugos žinias bei praktinių įgūdžių lavinimo priemones į visų būrelių veiklą.
  • Suteikti vaikams ir jaunimui galimybę tenkinti saviraiškos poreikius, įsteigiant daugiau ir įvairesnių su gamta siejamų sričių būrelių.
  • Per gamtos pasaulio pažinimo prizmę brandinti ugdytinių atsakingą požiūrį į solidarios, pilietinės, socialine atsakomybe grindžiamos visuomenės kūrimą.
  • Skatinti pedagogų kvalifikacijos kėlimą ir žinių gilinimą, siekiant didinti teikiamų paslaugų turinio ir formos kokybę.
  • Didinti programų, grupių ir vaikų skaičių.
  • Parengti JGC jojimo skyriaus strateginį veiklos planą.
  • Praplėsti žirgyno teikiamų paslaugų spektrą.
  • Gerinti žirgyno infrastruktūrą.
  • Atlikti ir tęsti būtiniausius renovavimo bei statybos darbus, siekiant pagerinti gyvūnų gyvenimo sąlygas bei tobulinti veikiančio botanikos sodo aplinką.

Tradicijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Renginys, skirtas pirmus metus pradedantiems lankyti JGC būrelius moksleiviams – Krikštynos, kurių metu moksleiviai prisiekia būti tikrais gamtos mylėtojais. Kiekvienais metais spalio pradžioje švenčiama Pasaulinė gyvūnų globos diena, žiemą organizuojamas žygis „Baltasis badas nebaisus“, pavasarį – Paukščių sugrįžimo šventė bei Žemės diena (vykdoma akcija „Švaros savaitė“, kurios metu renkamos šiukšlės Salduvės parke bei Talkšos ežero pakrantėje; dalyvaujama Žemės dienos eisenoje ir kt.).

JGC organizuoja renginius ir kitų miesto ugdymo ugdytiniams (ikimokyklinukams – Medžio šventę, kuri švenčiama gruodžio savaitgalį), Kalėdinio fitodizaino, vaisių-daržovių parodas. Tradiciškai kiekvienas būrelis pagal savo sritį dalyvauja: varžybose (žirgininkų, kinologų, žvejų būrelio moksleiviai), parodose (floristų, kinologų, Gamtos ir buities būrelių moksleiviai), konkursuose ir kt. renginiuose. Vasarą JGC moksleiviai dalyvauja Vasaros poilsio stovykloje Kurtuvėnų regioniniame parke, Pašvinyje.

Vykdomos programos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siekdami jaunųjų gamtininkų centro veikla sudominti kuo daugiau miesto moksleivių, yra organizuojami įvairūs renginiai: varžybas (miesto moksleivių meškeriojimo ir spiningavimo, žirgų konkūrų, kinologų), šventes, minėjimus (Pasaulinės gyvūnų globos dienos minėjimas, Medžio šventė, Paukščių sugrįžimo šventė.), parodas. Būrelių mokytojai organizuoja pažintines išvykas: į Kauno zoologijos sodą, Tado Ivanausko muziejų, Ventės ragą, Arklio muziejų, Aukštaitijos etnografinę sodybą, Burbiškių dvarą, Kauno botanikos sodą, Lietuvos Jaunųjų gamtininkų centrą ir kt. Taip pat organizuojamos išvykos į žirginio sporto, kinologų varžybas.

Būreliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sveikos gyvensenos būrelis
  • Fitodizaino ir želdinių puoselėjimo būrelis
  • Žirgininkų būrelis
  • Kinologų būrelis
  • Naminių gyvunėlių mylėtojų būrelis
  • Gamtos ir buities būrelis
  • Žvejų būrelis
  • Gamtos žurnalistų būrelis
  • Zoologų būrelis
  • Flinologų būrelis
  • Gamtos ir senųjų amatų būrelis

Žirgynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaulių Jaunųjų gamtininkų centre įsikūręs žirgynas veikia puikioje geografiniu ir landšafto požiūriu vietoje – rytinėje Talšos ežero pakrantėje, šalia Salduvės piliakalnio.

ŠJGC žirgyno paslaugos tampa vis populiaresnės. Žirgyne teikiamos aktyvaus poilsio bei turizmo paslaugos, panaudojant šimtmetines tradicijas turinčias keliones ir pramogas žirgais.

Pagrindinis JGC žirgyno tikslas – mokyti jaunimą, vaikus bei suaugusius jojimo meno, propaguoti žirginį turizmą, rengti pažintines keliones į Kryžių kalną, po Salduvės parką ar kitais pageidaujamais maršrutais. Be jodinėjimo žirgais organizuojamos kelionės po Šiaulių miestą bei jo apylinkes karietomis, žiemą – rogėmis.

Ne tik miestiečiai, bet ir į Šiaulius atvykę miesto svečiai gali turiningai praleisti laisvalaikį jodinėdami žirgais po Šiaulių rekreacines apylinkes, gali pabūti gamtos prieglobstyje, susipažinti su urbanizacijos nepaliesta natūralia aplinka.

Dauguma žirgyno lankytojų nėra nė karto joję ar išvis pirmą kartą susiduria su žirgu, todėl yra įsigyti ramūs ir geranoriški žirgai, su kuriais žmonės jaučiasi saugiai ir patikimai. Vienu metu galima sudaryti du kinkinius kuriais gali važiuoti 10-14 žmonių. Norintys pakeliauti ant žirgų po apylinkes, pirmiausiai mokomi jodinėti aikštėje. Į keliones su žirgais paprastai turistus lydi patyręs jojikas – vienas iš JGC jojimo skyriaus darbuotojų.

JGC žirgyne, visiems, mėgstantiems aktyvų poilsį, galima ne tik pajodinėti, pasivažinėti, keliauti su žirgais po apylinkes, bet ir lankyti mokomasias ar sportines grupes, praleisti su žirgais savaitgalius, dalyvauti rengiamose varžybose ir šventėse, surengti iškylą, išsinuomoti žirgus ar ekipažus vestuvėms.

Katinų muziejus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katinų muziejus

Katinų muziejus įkurtas 1990 m. gegužės 17 d.[1] Jį įkūrė ir jam vadovauja Vanda Kavaliauskienė, kuri eksponatus šiam muziejui rinko daugelį metų. Pirmasis eksponatas – mažas juodas medinis katinėlis atkeliavo 1962 m. iš Lenkijos. Vanda Kavaliauskienė yra provizorė, daug metų vadovavo Šiaulių krašto farmacijos sistemai.

Katinų muziejuje yra dešimt tūkstančių eksponatų. Lankytojus pasitinka katinėliai spalvotuose vitražuose, laiptų turėklų ornamentuose, ant šviestuvų, kėdžių muziejaus patalpose.

Trijose didžiulėse salėse katinai atkeliavę iš daugelio pasaulio šalių: Anglijos, Australijos, Amerikos, Afrikos, Belgijos, Brazilijos, Čekijos, Kubos, Kinijos, Lenkijos, Prancūzijos, Portugalijos, Taivano, Vietnamo, Vengrijos, Šveicarijos ir žinoma iš Lietuvos. Katinėliai sukurti iš porceliano, gintaro, keramikos, krištolo, marmuro, metalo, medžio.

Muziejuje sukaupta daug vaikų piešinėlių, eilėraščių apie katinus. Fotomenininkų A. Macijausko, V. Dichavičienės, H. Heusės (Vokietija), A. Skierio, A. Ostašenkovo, K. Musneckio ir kitų nuotraukose taip pat katinai. Muziejų puošia prancūzų dailininko B. Verkruiso ir kitų garsių dailininkų paveikslai.

Katinų muziejuje organizuojamos parodos: prancūzų dailininkų B. Verkruiso ir I. Herskovicos, Čikagos lietuvės J. Paukštienės, „Katinai muzikoje ir mene“, „Katino Mikio svetainė“, kalendoriai su katinais ir kt.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Katinų muziejus“. muziejai.mch.mii.lt. 2005-09-06. Suarchyvuotas originalas 2008-02-16. Nuoroda tikrinta 2016-05-01. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]