Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija
| Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija | ||
|---|---|---|
.jpg) | ||
| Gyvenvietė | Šiauliai | |
| Religinė bendruomenė | Stačiatikių | |
| Vyskupija | Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija | |
| Dekanatas | Kauno stačiatikių dekanatas | |
| Klebonas | Olegas Štelmanas | |
Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija – viena iš Kauno stačiatikių dekanato parapijų, Šiauliuose. Parapijai priklauso Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki 1841 metų Šiauliai neturėjo stačiatikių parapijos, miesto stačiatikiai priklausė Bazilionų parapijai, egzistavusiai nuo 1835 metų. Iki 1831 m. sukilimo ten veikė unitų vienuolynas, prie kurio buvo mokykla su 700 mokinių.
Po sukilimo nuslopinimo, 1832 metais vienuolyno patalpos ir ten buvusi bažnyčia buvo perduotos stačiatikiams, ten ir buvo įkurta pirmoji parapija, kuri vegetavo labai vargana, mažai teturėdama tikinčiųjų. Pirmosios stačiatikių cerkvės Šiauliuose buvo laikinosios. Kadangi Šiauliuose stovėjo kariuomenės dalinių, gausėjo rusiškosios biurokratijos atmainų, perkelti parapiją iš mažo miestelio į Šiaulius buvo laiko klausimas. Iš pradžių nuo 1841 metų Šiauliuose veikė nedidelė namų cerkvė nuomojamose patalpose. Pradžioje – Josifo Larinskio, vėliau – Legeikos.
Pirmasis Šiaulių stačiatikių parapijos galva buvo I. Strachovičius, čia tarnavęs nuo 1841 m. iki 1860 metų. Po I pasaulinio karo parapijoje smarkiai sumažėjo stačiatikių. Žiauriojo M. Muravjovo-Koriko statyta cerkvė kaitino anuometines patriotines aistras. Iškilo poreikis ją iškeldinti iš centro, tačiau iki 1936 metų vyko teisminiai ginčai dėl teritorijos teisėtumo, perkėlimo lėšų, naujos vietos, kol buvo nutarta Šiaulių stačiatikių cerkvę perkelti į Šiaulių stačiatikių kapines. Cerkvė buvo nugriauta 1936 metais. 1937 m. parapijoje buvo 1832 tikintieji. 1947 m. sovietų valdžia parapiją įregistravo, 1957 m. joje buvo apie 600 tikinčiųjų. Sovietmetis kiek stabilizavo stačiatikių cerkvės lankytojų skaičių, nes pokario Šiauliuose, be rusų tautybės kariškių, gyveno jų šeimos nariai, mieste gaudavo butus atvykėliai iš kitų respublikų. Taip miestan atsikėlė negausus skaičius tikinčiųjų stačiatikių, kiek papildęs parapijiečių skaičių. Nuo 2009 m. parapijos kunigu paskirtas Oleg Štelman.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- G. Szlewis, Православные храмы Литвы, Свято-Духов Монастыр, Vilnius 2006, ISBN 9986-559-62-6