Šeštokų Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Gelbėtojos bažnyčia
Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
54°21′27″š. pl. 23°26′37″r. ilg. / 54.3574°š. pl. 23.4435°r. ilg.
Šeštokų Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Gelbėtojos bažnyčia  | |
|---|---|
 | |
| Bažnyčia 2025 m. | |
| Arkivyskupija | Kauno |
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Lazdijų |
| Savivaldybė | Lazdijų rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Šeštokai |
| Adresas | Kovo 11-osios g. 4 |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta | 1924 m. |
| Klebonas | Valdemaras Smulskis (2025) |
 | |
Šeštokų Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Gelbėtojos bažnyčia – bažnyčia Šeštokų miestelyje, prie Kauno–Suvalkų geležinkelio, piečiau Šeštokų geležinkelio stoties.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po I pasaulinio karo Šeštokų dvaro, kuris karo metu sudegė, savininkės Baldauskaitės bažnyčiai paskyrė 8 margus žemės ir namus klebonijai.[1] 1921 m. įkurta parapija (iš dalies Krosnos ir Rudaminos parapijų kaimų). Pirmasis klebonas buvo Kajetonas Zdančius, 1921 m. grįžęs iš Žytomyro vyskupijos. Pamaldos laikytos geležinkelio stoties pastate, vėliau – klebonijos kluone.[2]
Pagal inžinieriaus J. Vitembergo projektą 1922–1924 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Klebono Broniaus Vaišnoros rūpesčiu po 1928 m. įrengti 3 nauji altoriai. Šoninius altorius sukūrė meistras Soroka iš Pazapsių.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia kryžminio plano (pagrindinė nava 21,5×10,5 m), dvibokštė. Šventoriaus tvora medinių statinių.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Šeštokų Švč. M. Marijos Nuolatinės Gelbėtojos parapija. Vilkaviskiovyskupija.lt (tikrinta 2025-09-25).
- ↑ Šeštokai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 192 psl.
- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 470–471