Šaulviečiai
| Šaulviečiai rus. Шевелёво vok. Schaulwethen, Girren | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė | |
| Sritis | |
| Rajonas | Nemano rajonas |
Šaulviečiai (vok. Schaulwethen, nuo 1938 m. liepos 16 d. Lichtenhöhe, 1945–1946 m. rus. Шаульветен, nuo 1946 m. Ševeliovas, rus. Шевелёво) – buvusi gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Nemano rajone, 16 km į pietvakarius nuo Ragainės, 15 km į pietus nuo Tilžės, nuo 2008 m. birželio 30 d. Žilino kaimo gyvenvietės teritorija.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės. 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Ragainės apskrities (1922–1945 m. Tilžės-Ragainės apskrities) kaimo bendruomenė, nuo 1935 m. balandžio 1 d. savivaldybė. 1993–2008 m. Novo Kolchoznojė apylinkės kaimas, prijungtas prie Kanašo.[2]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1922 m. | Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1922–1945 m. | Tilžės-Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1947–1963 m. | Bolšakovo rajonas | Kaliningrado sritis |
| 1963–2008 m. | Novo Kolchoznojė apylinkė Nemano rajonas |
Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Žilino kaimo gyvenvietė Nemano municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| 1905 m. | 1910 m.[3] | 1933 m.[4] | 1939 m. | - | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 41 | 39 | 36 | 31 | - | ||
| ||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Šaulviečiai GenWiki[neveikianti nuoroda]
- ↑ Ragainės apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
- ↑ Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. (17)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

