Šauklių senovės žemdirbystės vieta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šauklių senovės žemdirbystės vieta
Saukliai akmuo 2000 01.JPG
Žemdirbystės laukų aptvaras priešais Šauklių akmenį su dubeniu

Šauklių senovės žemdirbystės vieta
Koordinatės
56°08′25″š. pl. 21°34′58″r. ilg. / 56.140361°š. pl. 21.582706°r. ilg. / 56.140361; 21.582706Koordinatės: 56°08′25″š. pl. 21°34′58″r. ilg. / 56.140361°š. pl. 21.582706°r. ilg. / 56.140361; 21.582706
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Mosėdžio seniūnija
Plotas 15 ha
Naudotas I tūkstantmetis – XVI a.
Žvalgytas 1939, 2002, 2004

Šauklių senovės žemdirbystės vieta (saugotinas kultūros paveldo objektas) – ankstyvosios žemdirbystės laukai Skuodo rajono savivaldybės teritorijos pietvakarinėje dalyje, Šauklių kaime (Mosėdžio seniūnija), 0,75 km į šiaurės rytus nuo kaimo kryžkelės, kelio į Mosėdį dešinėje pusėje, tarp jo ir Eiškūno upelio, Šauklių miške.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eiškūno upelio kairiojo kranto terasoje, apaugusioje mišku, 15 ha plote išliko akmenų aptvarų ir krūsnių. Dominuoja beveik šiaurės-pietų kryptimi einantis pagrindinis pylimas, nuo kurio į šonus atsišakoja mažesni pylimai. Aptvaruose ir laukų pakraščiuose aptikta per 20 akmenų krūsnių, kurių skersmuo 3-6 m, o aukštis apie 0,3 m[1]. Šauklių senovės žemdirbystės vieta jungiasi su šiaurės pusėje esančia Naujukų senovės žemdirbystės vieta ir sudaro vieningą archeologinį-istorinį kompleksą[2].

Žemdirbystės vietos pietinėje dalyje yra Šauklių senovės kulto vietos. Manoma, kad jose buvo atliekamos pagoniškos apeigos, susijusios su žemdirbystės tradicijomis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šioje vietoje iki XVI a. Valakų reformos buvo ankstyvosios žemdirbystės laukai, plytėję Eiškūno upelio kairiajame krante. Valakų reformos metu ši teritorija atsidūrė už valakais išskirstytų ariamos žemės sklypų ribų ir buvo priskirta prie bendro naudojimo paskirties žemės (pievų, ganyklų ir miškų). Tarpukario žemės reformos metu senovės žemdirbystės laukai buvo suskaidyti į sklypus ir išdalinti ūkininkams. Nemaža dalis akmenų krūsnių ir aptvarų buvo sunaikinta, o jų teritorija paversta ariama dirva. Išliko tik mišku apaugusi senovės žemdirbystės laukų vieta.

Vietovę 1939 m. išaiškino ir žvalgė Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus darbuotojas Pranas Baleniūnas[3], 2002 ir 2004 m. – Vilniaus universiteto ir Kretingos muziejaus žvalgomoji archeologinė ekspedicija (vadovas Algimantas Merkevičius).

1,3-1,4 km į rytus-pietryčius nuo Šauklių senovės žemdirbystės vietos, 0,9 km į šiaurės rytus nuo kelio Šaukliai-Kulaliai tilto per Nerpuolės upelį, kairiajame jo krante buvo Šauklių II senovės žemdirbystės vieta, kurią 1967 m. išaiškino ir žvalgė Ignas Jablonskis. Čia buvusių bendrųjų kaimo ganyklų šiaurės rytiniame pakraštyje jis aptiko kelias dešimtis akmenų krūsnių, o šalia jų surado apeiginį akmenį su dubeniu[4].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Julius Kanarskas, Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė]. Senųjų žemdirbystės laukų Kretingos ir Skuodo rajonuose archeologiniai žvalgymai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais. Vilnius, 2005, p. 281.
  2. Rėda Nemickienė, Algimantas Merkevičius, Julius Kanarskas. Senųjų žemdirbystės laukų žvalgymai Kretingos ir Skuodo rajonuose. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais. Vilnius, 2006, p. 288.
  3. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, ap. 1, b. 25, l. 4.
  4. Ignas Jablonskis. Dubenėtieji akmenys Kretingos ir Skuodo rajonuose. – Kraštotyra. Vilnius, 1969, p. 114.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]