Šaučikių senosios kapinės

Koordinatės: 56°06′42″š. pl. 21°32′30″r. ilg. / 56.111597°š. pl. 21.541646°r. ilg. / 56.111597; 21.541646
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šaučikių senosios kapinės

Šaučikių k. kapinių vaizdas iš rytų pusės, 2004 m.
Šaučikių senosios kapinės
Šaučikių senosios kapinės
Koordinatės
56°06′42″š. pl. 21°32′30″r. ilg. / 56.111597°š. pl. 21.541646°r. ilg. / 56.111597; 21.541646
Vieta Skuodo rajonas
Seniūnija Mosėdžio seniūnija
Plotas 0,07 ha
Naudotas XVI - XIX a.
Žvalgytas 2000, 2004, 2011 m.

Šaučikių senosios kapinės, vadinamos Maro kapais (saugotinas kultūros paveldo objektas) – neveikiančios kapinės pietvakariniame Skuodo rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Šaučikiuose (Mosėdžio seniūnija), 1,57 km į vakarus nuo kelio  169  SkuodasPlungė , 0,49 km į pietus nuo kelio Palšiai-Šaukliai, 0,25 km į rytus nuo Erlos upės.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos Erlos dešiniojo kranto aukštumos šlaite. Trapecijos plano, pailgos šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi, 21–24 m ilgio, apjuostos akmenų pylimo, kurio vakarinės dalies pietiniame ir rytinės dalies šiauriniame gale yra palikti apie 1,5 m pločio tarpai įėjimui. Laidojimo žymių nėra. Kapinių paviršius nelygus, žemėja į pietvakarius, link Erlos slėnio. Pietinėje dalyje stovi senas, o centrinėje – naujas monumentalus kryžmiškas kryžius, atsuktas priekiniu fasadu į rytus. Senojo kryžiaus stiebo plokštumoje įrėžta pastatymo data: 1932. Šiaurinėje dalyje yra 1,6 m skersmens šaltinio vieta, išgrįsta nedideliais akmenimis. Tarp jos ir kryžiaus stūkso iš akmenų sukrautas 2,3 x 1,5 m dydžio pamatas koplytėlei.

Teritorijos plotas – 0,07 ha, perimetras – 80 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veikė XVI-XX a., laidoti Šaučikių kaimo gyventojai. Vadinamos Kapeliais, Senkapiais, Maro kapais, Marų kapeliais. Pasakojama, kad daug mirusiųjų čia buvo palaidota 17091711 m. siautėjusio maro metu. XIX a.XX a. pirmoje pusėje retsykiais laidoti savižudžiai bei nekrikštyti mirę kūdikiai.

Nuo XVIII a. kapinės apjuostos akmenų pylimo, jose statomi kryžiai ir koplytėlės, kurie nuolatos buvo atnaujinami.

Kapinių šiaurinėje dalyje tryško šaltinis, kuriam vietos gyventojai priskyrė stebuklingą gydomąją galią, o jo vandenį naudojo atviroms žaizdoms nuplauti ir gydyti. Prie stebuklingojo šaltino XIX a. buvo pastatyta koplytėlė, kuri sunyko ir nugriuvo XX a. 7 dešimtmetyje.

Kapinės vertingos kaip Žemaičių kraštui būdingas istorijos ir etninės kultūros paminklas.

2000, 2004 ir 2011 m. žvalgė Julius Kanarskas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kazimieras Prušinkas. Kapinės Mosėdyje ir jo apylinkėje. – Žemaičių žemė - 2005. - Nr. 2
  • Šaučikių k. senosios kapinės. Kultūros paveldo objekto dosjė. Parengė Julius Kanarskas, 2001. – Salantų regioninio parko direkcijos paveldotyros archyvas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]