Šatraminių II senosios kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šatraminių II senosios kapinės
Satraminiai kapines2 2004.JPG
Kapinių vaizdas iš pietvakarių pusės, 2004 m.

Šatraminių II senosios kapinės
Koordinatės
56°07′59″š. pl. 21°32′01″r. ilg. / 56.133023°š. pl. 21.533505°r. ilg. / 56.133023; 21.533505Koordinatės: 56°07′59″š. pl. 21°32′01″r. ilg. / 56.133023°š. pl. 21.533505°r. ilg. / 56.133023; 21.533505
Savivaldybė Skuodo rajonas
Seniūnija Mosėdžio seniūnija
Plotas 0,06 ha
Naudotas XVIXIX a.
Žvalgytas 2000, 2004, 2011 m.

Šatraminių II senosios kapinės, vad. Markapais, Senkapiais, Kapeliais, yra pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šatraminiuose (Mosėdžio seniūnija), 0,77 km į pietvakarius nuo kelio Šaukliai–Šatraminiai, 0,27 km į šiaurės vakarus nuo Erlos, kairiajame jos krante.

Kryžiai kapinių šiaurinėje dalyje

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos į Erlos slėnį įsiterpiančioje pakilumoje, netaisyklingos trapecijos plano, pailgos šiaurės – pietų kryptimi. Palei šiaurinį ir vakarinį šlaitą sukrauta akmenų sienelė, rytų ir pietų – akmenų pylimas. Vakarų pusėje ties viduriu paliktas apie 2 m pločio tarpas įėjimui.

Neveikiančios, laidojimo žymių nesimato. Paviršius nelygus, duobėtas, žemėja į rytus. Ties vakarinės dalies viduriu stovi pseudogotikinė betoninė koplytėlė. Į pietus nuo jos stūkso aukštas ąžuolinis kryžius, o į šiaurę – 4 mažesni kryžiai, kurių vieną juosia statinių tvorelė.

Teritorijos plotas – 0,06 ha, perimetras – 98 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinių koplytėlė

Įkurtos XVI a., veikė iki XIX a., o kapines uždarius iki XX a. pr. jose laidota atsitiktinai: nekrikštyti kūdikiai, savižudžiai ir pan. Mirusiųjų atminimui nuo seno statomi kryžiai, stovėjo medinė koplytėlė, kuriai sunykus 1936 m. Petras Kalendra pastatė betoninę.

Kapinėse kaimo gyventojai rinkdavosi gegužinių pamaldų, skaitydavo Visų šventųjų litaniją, giedodavo giesmes, duodavo apžadus prie Marijos skulptūros.

Vertingos kaip Žemaičių kraštui būdingas istorijos ir etninės kultūros paminklas.

2000, 2004, 2011 m. žvalgė Julius Kanarskas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]