Šariažas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šariažas (pranc. charriage – anstūmis) arba tektoninė danga – didelis lėkštas anstūmis, susidarantis kalnodaros metu. Horizontalios spaudimo jėgos išstumia Žemės plutos raukšlę į paviršių, ji pasvyra ir uždengia gretimą Žemės plutos sritį. Šariažo horizontalaus pasistūmimo amplitudė būna nuo kelių iki keleto šimtų kilometrų. Dažniausiai senesni sluoksniai užstumiami ant jaunesnių.

Šariažų daugiausia esama Karpatuose, Dinarų kalnuose, Alpėse, Himalajuose.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ŠariažasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 536 psl.