Šaravų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Koordinatės: 55°11′32.09″ š. pl. 23°42′0.13″ r. ilg. / 55.1922472°š. pl. 23.7000361°r. ilg. / 55.1922472; 23.7000361
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°11′32.09″ š. pl. 23°42′0.13″ r. ilg. / 55.1922472°š. pl. 23.7000361°r. ilg. / 55.1922472; 23.7000361

Šaravų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Vyskupija Kauno
Dekanatas Kėdainių
Savivaldybė Kėdainių rajonas
Gyvenvietė Šaravai
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1933 m.

Šaravų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia – bažnyčia, stovinti Šaravų kaime, 3 km į šiaurės rytus nuo Žemaičių plento. Ji yra 2-oji Josvainių parapijos bažnyčia. Liaudies architektūros formų.

Bažnyčios interjeras

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaravų Vyrų Apaštalavimo nariai, minėdami skaudžias 70 metų sukaktuves 1863 m. žuvusiems sukilėliams atminti, savo kaimo kapuose, kur palaidoti septyni kunigai, pasiryžo pastatyti koplyčią.[1] 1933 m. pavasarį ją pradėta statyti. Joje turėjo tilpti apie 150 žmonių. Darbams įpusėjus, kažkas priminė Šaravų vyrams, kad tokiai statybai reikalingas apskrities viršininko leidimas. Buvo kreiptasi į Bajėnuose apsistojusį klieriką Bronių Krištanavičių, kuris jau buvo matęs garsųjį Šaravų ąžuolą ir girdėjęs apie koplyčios statybos planus. Be to, jis buvo geras pažįstamas su Kėdainių apskrities viršininku Juozu Vaišniu. Jau kitą dieną Kėdainiuose buvo parūpintas leidimas, o pats apskrities viršininkas prižadėjo dalyvauti koplyčios pašventinimo iškilmėse. Po šios žinios Šaravų vyrai toliau ėmėsi statybos darbų. Aplinkinių kaimų seniūnai prisakė ūkininkams sutaisyti kelius. Prieš koplyčios pašventinimą Br. Krištanavičius Kaune ir Panevėžiuke parūpino bažnytinių rūbų, žvakidžių ir kito inventoriaus, būtino laikyti mišioms. Gretimose parapijose buvo plačiai paskleista žinia,kad netrukus Šaravuose bus švenčiami pirmieji atlaidai.

Šventinimo dieną 1933 m. rugpjūčio 13 d. į Šaravus susirinko apie 3 000 žmonių.[1] Atvykstančius kunigus, vežimus su žmonėmis toli už kaimo sutiko raiti Šaravų vyrai. Prieš koplyčios pašventinimą Mykolas Volodka pasakytoje kalboje priminė Šaravų skerdynių istoriją. Šventės proga vietos jaunimas suruošė gegužinę, o koplyčios statybos komitetas vaišes svečiams.

Po savaitės Šaravuose vyko šermenys, buvo laidojama skenduolė 3 metų mergaitė. Atvykęs Br. Krištanavičius atskaitė įprastas maldas ir pasakė pamokslą. Tokios buvo pirmosios naujose Šaravų kapinėse laidotuvės. Po jų buvo pasitarimas su vietos ūkininkais dėl naujos parapijos steigimo. Nutarta siekti parapijos teisių palaipsniui, prašant kleboną, kad kasmet būtų laikomos trejos mišios, nuo 1935 m. – kas mėnesį. Pamaldos laikytos kartą per mėnesį. 1938 m. paskirtas nuolatinis kunigas; koplyčia tapo bažnyčia.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su žema penkiasiene apside, virš stogo iškilusiu bokštu ir bokšteliu. Yra trys altoriai. Pagrindinis ir kampuose stovintys dešinysis bei kairysis altoriai kukliai papuošti vien tik šventųjų paveikslais. Dalyje šventoriaus įrengtos veikiančios kaimo kapinės. Nuo šventoriaus vartelių rytų pusėje veda kadagių alėja į kleboniją (apleistą).

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]