Šamatha
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Budizmas |
|---|
 |
Pagrindinės sąvokos
|
Veikėjai ir vietovės
|
Tekstai
|
Sąvokos ir vardai
|
Šamatha (skr. शमथ = IAST: śamatha, pali samatha, tibet. = shyiné – „rimtis“) – budistinės meditacijos pobūdis, kurio tikslas yra nuraminti mentos veiklą ir pasiekti skaidresnę sąmonę. Tibeto budizme paprastai sujungiama į bendrą sistemą su vipasana – šamatha-vipašjana. Šamatha priklauso budizmo meditacinių praktikų sistemai, vadinamai samadhi.
Teigiama, kad šamatha praktikomis praktikuotojas gali per 2,5–3 metus nuolatinės meditacijos pasiekti tokį pasaulėvaizdį, kuris nebūtų sudarytas iš dalių. Įvaldžius šamathą galima pereiti prie kitų praktikų, tarp jų ir tantrinių.
Šamathos-vipašjanos pagalba pasiekiama pradžnia – tikrasis žinojimas apie dharmos prigimtį.