Šalonas prie Sonos

Šalonas prie Sonos pranc. Chalon-sur-Saône

Miestas prie Šalono upės

Šalonas prie Sonos 46°46′50″ š. pl. 4°51′10″ r. ilg. / 46.78056°š. pl. 4.85278°r. ilg. / 46.78056; 4.85278 (Šalonas prie Sonos)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Prancūzija
Regionas	Burgundija-Franš Kontė
Departamentas	Sona ir Luara

Gyventojų (2021^[1])	45 031
Plotas	15,2 km²
Tankumas (2021^[1])	2 963 žm./km²
Altitudė	185 m

Vikiteka	Šalonas prie Sonos

Šalonas prie Sonos (pranc. Chalon-sur-Saône) – miestas pietinėje Prancūzijoje, Burgundijoje, Sonos ir Luaros departamente, į pietus nuo Dižono, prie Sonos upės ir Centro kanalo atšakos. Yra upių ir oro uostai. Praeina Liono–Dižono plentas ir geležinkelis. Metalurgija, branduolinių elektrinių įrenginių, mašinų, metalo gaminių gamyba, chemijos (plastikų; iki 2012 m. veikė „Kodak“ bendrovės įmonė), elektronikos, stiklo pramonė. Turizmas.^[2]

Šalone prie Sonos veikia muzikos, šokio ir teatro konservatorija, teatras. Vyksta kasmetinis tarptautinis gatvės teatrų festivalis, karnavalai, vyno mugės. Veikia Niseforo Njepso (fotografija), Vivano Denono (archeologija, dailė, istorija) muziejai.^[2]

Yra Šv. Vincento katedra (1090–1520 m., romaninė-gotikinė), XVII a. Šv. Petro bažnyčia su aukštais bokštais, XV a. vyskupų rūmai, senųjų įtvirtinimų liekanos.^[3]

Istorija

Pirmą kartą minimas Julijaus Cezario raštuose. Antikos laikais buvo gališkos edujų genties vienas centrų, romėnų vadinamas Kabilonu ar Kavilonu (lot. Cabillonum). V a.–1801 m. vyskupijos centras (iki XIII a. čia įvyko 13 bažnyčios susirinkimų). VI a. Burgundijos karalystės sostinė, vėliau grafystės centras. 1237 m. atiteko Prancūzijos karaliui.^[2] Miestas nuo 1256 m.^[3]

1814 m. Napoleonas Šalone prie Sonos sustabdė austrų antpuolį. XIX a. miestas buvo svarbus transporto centras, nutiesus geležinkelį ir iškasus kanalą. Vykstant II pasauliniam karui per Šaloną prie Sonos ėjo linija, skirianti okupuotą ir neokupuotą Prancūzijos dalį, Šalonas prie Sonos tapo Pasipriešinimo judėjimo centru. XX a. antroje pusėje veikė svarbi „Kodak“ gamykla.^[2]