Salmanasaras III
Salmanasaras III | |
---|---|
Asirijos karalius Keturių Kampų valdovas Visų žmonių viešpats | |
![]() | |
Salmanasaro III skulptūra | |
Mirė | 824 m. pr. m. e. |
Tėvas | Ašurnasirpalas II |
Asirijos karalius | |
Valdė | 859–824 m. pr. m. e. |
Pirmtakas | Ašurnasirpalas II |
Įpėdinis | Šamšiadadas V |
![]() |
Salmanasaras III |
Salmanasaras III arba Šalmaneseras III (akad. = Salmānu-ašarēd; 'Šulmanu pirmiausia', hebr. שַׁלְמַנְאֶסֶר = Šalmanʾeser) – Asirijos karalius, valdęs Naująją Asirijos imperiją maždaug 854–824 m. pr. m. e.. Ašurnasirpalo II sūnus.
Salmanasaras III nuožmiai plėtė imperiją. Per 34 valdymo metus net 31 metus Salmanasaras III kariavo. Nors rengė žygius į pietinę ir rytinę imperijos dalis, labiausiai telkėsi į Šiaurės Sirijos užkariavimą. Tą jam padaryti sekėsi sunkiai. 853 m. pr. m. e. Izraelis, Hamatas ir Damaskas sudarė koaliciją, kuri atsilaikė prieš asirų antpuolius (po įvykusio didelio mūšio pasistūmėti nepavyko), tačiau jai suirus Salmanasaras III pratęsė užkariavimus. 841 m. pr. m. e. jis nugalėjo Hazelį, nepavykus užimti Damasko patraukė link Viduržemio jūros, kur gavo duoklę iš Tyro, Sidono ir Samarijos. Apie pastarosios pasidavimą rodo įrašas ant „Juodojo obelisko“ Nimrude, kur rašoma, kad „Jehus, Omrio sūnus, lenkiasi Salmanasarui“. 832 m. pr. m. e. Salmanasaras III įsiveržė į Kilikiją, užėmė Tarsą ir pavertė visą kraštą Asirijos valda. Likusias karines kampanijas vykdė Salmanasaro III generolai Sarduras I bei Manajus.[1]
Salmanasaro III valdymo pabaigoje šalyje prasidėjo neramumai ir sukilimai. Prieš Salmanasarą III sukilo vienas jo sūnų, kurį malšinti buvo pasiųstas kitas sūnus Šamšiadadas V.[2] Salmanasaras III atstatė Nimrudo zikuratą ir rūmus. Ant šių rūmų sienų ir Balavato šventyklos vartų aprašyti jo valdymo metu atlikti darbai.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Shalmaneser III. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Salmanasaras III. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011