Šachmatai Lietuvoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Šachmatai Lietuvoje yra viena iš kultivuojamų Lietuvos sporto šakų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viduramžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tikslių žinių apie šachmatų atsiradimą Lietuvoje nėra. Tačiau neabejotinai galima teigti, kad šachmatai Lietuvoje buvo žinomi jau nuo XIV a. 1956–1957 metais atliekant archeologinius kasinėjimus Trakų pilyje, buvo aptiktos kaulinės šachmatų figūrelės, datuojamos XIV amžiumi. Raginė šachmatų figūrėlė (XV a.) rasta Radvilų rūmų vietoje Dubingiuose. Šachmatų figūrėlių ar jų fragmentų rasta Kauno, Klaipėdos piliavietėse, Kernavės ir Punios piliakalniuose. Kaulinių šachmatų figūrėlių (XIV–XV a.) ir akmeninė šachmatų lenta rasta kasinėjant Vilniaus Žemutinę pilį. Tai rodo, kad šachmatai tarp Lietuvos diduomenės jau buvo plačiai paplitę.

Naujieji laikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1618 m. sudarytoje sutartyje su Rygos vargonų meistru Mauricijumi, etmonas Kristupas Radvila, užsakydamas keleriopos paskirties vargonėlius Biržų rezidencijai, detaliai nurodė, kaip jie turėtų būti dekoruoti. Nurodė ir tai, kad negrojant, ant jų būtų galima žaisti šachmatais, šaškėmis ir naudoti kaip stovą rašymui.

Istoriniuose šaltiniuose minima, kad per 1655–1661 metų Rusijos okupaciją ištremti LDK amatininkai dirbo Maskvoje auksakaliais, ginklininkais, gamino šachmatus. Kurį laiką po LDK padalijimo apie šachmatus nerasta jokių žinių.

XIX amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jau okupuotoje Lietuvoje organizuotos šachmatų judėjimo formos atsiranda XIX a., kai įvairiuose miestuose susikūrė šachmatų būreliai. Tais laikais pirmą kartą paminėtas ir žaidimas paštu. Pirmosios žinomos korespondencinių šachmatų varžybos, kuriose dalyvavo Lietuvos šachmatininkai buvo 1866 m. įvykęs mačas iš dviejų partijų KlaipėdaHanoveris. Antros žinomos varžybos (mačas Vilnius – Voronežas) įvyko 1888 metais. Buvo žaidžiamos dvi partijos. Vilniui atstovavo J. Levis, S. Matedžis, M. Prozorovas ir O. Rukas. Voronežo komandoje žaidė A. Veberis, D. Gravirovskis, J. Kalinskis ir G. Karenovskis. Rezultatu 1,5:0,5 laimėjo voronežiečiai.

XX amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1912 metais Vilniuje buvo surengtas ketvirtasis Rusijos meistrų turnyras. Turnyre dalyvavo žinomi to meto šachmatininkai: Akiba Rubinšteinas (atiteko pirmasis prizas), Aleksandras Aliochinas, Aronas Nimcovičius.

Lietuvai išsilaisvinus iš Rusijos okupacijos ir atkūrus nepriklausomą valstybę, Kauno šachmatininkų iniciatyva 1921 metų rugpjūčio 3 dieną įsteigta Kauno šachmatininkų draugija (gyvavo iki 1929 m.).[1] Steigėjais buvo Kauno karo mokyklos kapitonas Stasys Rekašius, oro laivyno leitenantas Antanas Gustaitis, Chackelis Kaganas, optikos parduotuvės savininkas Hercas Gladšteinas, studentas Zelikas Kolodnas, Švietimo ministerijos valdininkas Jakobas Japu. Draugijos veiklai buvo skirtas kambarys Karo klube (Laisvės alėja). Draugija siekė „kaip teoretiškai, taip ir praktiškai gvildenti šachmatų lošimą, platinti jį, būti mėgėjų lošimo su suartinimo centru“. Tam Draugija rengė turnyrus, uždavinių konkursus, šachmatų rungtynes (su prizais ir be jų), „griebiasi priemonių palaikymui ir praplėtimui šachmatų meno mėgimo“. Pirmųjų miesto varžybų starto mokestis buvo renkamas auksinais. 1921/1922 metais buvo rengiamas Lietuvos čempionatas. Numatyta, kad Draugija „ruošia 3 paralelinius turnyrus I, II ir III kat. lošėjams. Paėmę pirmas vietas II ir III kat. lošimuose pereina į aukštesnę kategoriją. I vieta I kategorijoje duoda Kauno čempiono vardą 1921-1922 metams. Turnyro nugalėtojas sulošia mačą su maestro Bliumenfeldu dėl Lietuvos pirmenybių“. Turnyrą laimėjo ltn. Antanas Gustaitis, bet mačas neįvyko, ir jis 1922 metais tapo pirmuoju Lietuvos čempionu.[2]

Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
Mikėno sistema angliškajame debiute

Pirmasis profesionalus Lietuvos šachmatininkas – Vladas Mikėnas. Jis 19311939 metais žaidė penkiose Šachmatų olimpiadose, visąlaik – pirmoje lentoje. V. Mikėnas yra laimėjęs prieš A. Aliochiną, M. Botviniką, V. Smyslovą, M. Talį (pasaulio čempionai) bei D. Bronšteiną, P. Keresą, S. Florą, J. Bogoliubovą, M. Vidmarą, G. Štalbergą, G. Marocį.

1929 metais įkurta Nepriklausomos Lietuvos Respublikos šachmatų sąjunga. 1933 m. išleistas V. Mikėno „Šachmatų vadovėlis“ – pirmoji šachmatų knyga lietuvių kalba. V. Mikėnas vėliau žinomas kaip 1983–1985 m. Pasaulio šachmatų pirmenybių vyr. teisėjas – teisėjavęs partijoms G. KasparovasA. Beliavskis, G. Kasparovas – V. Smyslovas, G. Kasparovas – A. Karpovas.

Mikėno vardu pavadinta Mikėno sistema, kitaip dar vadinama Floro-Mikėno sistema angliškajame debiute (ECO kodas A18).

1.c4 Žf6 2.Žc3 e6 3.e4

Povilo Vaitonio, 5-kart Lietuvos ir dukart Kanados čempiono vardu pavadintas debiutas A57 (dar vadinamas Benko, Volgos arba Opočenskio gambitu).

1.d4 Žf6 2.c4 c5 3.d5 b5

Su Aniceto Uogelės vardu yra siejamas šachmatų teorijos variantas B-35.

Po Sovietų okupacijos šachmatai buvo ideologizuojami, visi piliečiai patyrė keliavimo suvaržymų. Savarankiškai, kaip Lietuvos šachmatininkai turnyruose dalyvauti negalėjo, o turėjo praeiti SSRS atranką. Lietuvos šachmatų čempionatų nugalėtojai patenkdavo į SSRS čempionato pusfinalius. Isako Vistaneckio mokinys Rimvydas Survila tapo SSRS jaunių čempionu.

Šachmatais žaidė ir pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, įveikęs ir būsimą pasaulio šachmatų čempioną – T. Petrosianą. Jis dukart (1951 ir 1952 m.) dalyvavo Lietuvos čempionatuose, pirmajame užėmė 7-ąją vietą, o antrajame dalinosi 2–4 vietomis su V. Mikėnu ir E. Čiukajevu.

Korespondenciniai šachmatai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Korespondenciniai šachmatai Lietuvoje.

XX a. 8 deš. Lietuvoje itin išpopuliarėjo korespondenciniai šachmatai. 6 šachmatininkai tapo Europos čempionais: Anicetas Uogelė (14 čempionatas, 1975–1981 metai), Vladas Gefenas (25 čempionatas, 1982–1988 metai), Gediminas Rastenis (26 čempionatas, 1983–1989 metai), Valentinas Normantas (34 čempionatas, 1987–1994 metai), Ričardas Žitkus (36 čempionatas, 1987–1993 metai), Alius Mikėnas (50 čempionatas, 1994–1998 metai). 10 -ąjį korespondencinių šachmatų čempionatą yra laimėjęs JAV lietuvis Vytas Palčiauskas.

Pasaulio šachmatų XII Olimpiados finale startavo 12 komandų, užėmusių atrankinėse grupėse 1–3 vietas. Lietuvos komanda (kapitonas Emilis Šlekys) po atkaklių kovų laimėjo antrą vietą, nusileidusi tik Vokietijos rinktinei, pelnė sidabro medalius. Lietuvos moterų korespondencinių šachmatų rinktinė (Vilma Dambrauskaitė, Vineta Kveinys, Vygantė Milašiūtė ir Jelizaveta Potapova) nugalėjo 6-oje moterų pasaulio korespondencinių šachmatų olimpiadoje, kurios finalas vyko 2003–2006 m., aplenkę antra likusią Vokietijos komandą ir bronzos apdovanojimus laimėjusią Italijos rinktinę.

Šachmatų kompozicija Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Šachmatų kompozicija Lietuvoje.

Lietuvoje šachmatų kompozicija pradėjo vystytis 1918 m., atgavus nepriklausomybę. Pirmieji du šachmatų uždaviniai pasirodė 1921 m. Kaune rusų kalba leistame Volnaja Litva laikraštyje. Tai buvo S. Gerliches ir Zeliko Kalodno tiesioginiai šachmatų uždaviniai. Iki 1940 m. Lietuvoje šachmatų uždavinius kūrė beveik 30 šachmatų kompozitorių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Iki 2016 m. buvo rasti 220, jų sukurtų, šachmatų uždavinių.[3]

Pagrindinis straipsnis – Šachmatų kompozicijos pradžia Lietuvoje.

1998 metais buvo įkurta Lietuvos šachmatų kompozitorių sąjunga. Ji pradėjo leisti žurnalą „Šachmatija“ (kartą į ketvirtį).[4]

Lietuvos šachmatininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 metų liepos 1 dienos duomenimis, Lietuva užėmė 49 vietą FIDE klasifikacijoje pagal dešimties geriausiųjų šachmatininkų ELO vidurkį (Lietuvos – 2465; Latvijos – 2499; Estijos - 2433; Baltarusijos – 2569; Lenkijos – 2637; pirmąją vietą užimančios Rusijos – 2744).

Lietuvoje yra 8 didmeistriai. Tai Šarūnas Šulskis, Viktorija Čmilytė, Darius Ruželė, Eduardas Rozentalis, Viktoras Gavrikovas, Aloyzas Kveinys, Darius Zagorskis ir Vidmantas Mališauskas. Jauniausias Lietuvos didmeistris – Šarūnas Šulskis (g. 1972 m.). Tarptautinio meistro titulą turi 19 šachmatininkų. Jauniausias tarptautinis meistras – Paulius Pultinevičius (g. 2001 m.). Jauniausia lietuvė Moterų didmeistrė, IM Deimantė Daulytė (g. 1989 m.) patenka į geriausių pasaulio šachmatininkių trisdešimtuką (22-oji vieta moterų klasifikacijoje). Jauniausia Lietuvos Moterų FIDE meistrėGiedrė Vanagaitė (g. 1997 m.).

Varžybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šachmatų mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Organizacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klubai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Plungės visuomeninis šachmatų klubas Bokštas
  • VšĮ Jaunimo šachmatų klubas „Trys nuliai“, Kaunas
  • Klaipėdos miesto šachmatų sporto klubas "Bokštas"
  • Anykščių rajono šachmatų klubas „Šešiasdešimt keturi“
  • Šachmatų mokykla „Tas nuostabusis pasaulis“, Druskininkai
  • Vilniaus miesto šachmatų ir korespondencinių šachmatų klubas „PEGASAS“
  • Šilalės rajono šaškių, šachmatų, stalo teniso sporto klubas „DVARAS“
  • Šaškių ir šachmatų klubas „DAMA IR KARALIUS“, Aludarių g., Vilnius
  • Visuomeninė organizacija Pasvalio šachmatų ir šaškių klubas
  • Viešoji įstaiga „Elitinis šachmatų, šaškių klubas ROSITSAN IR MACCABI“
  • Laukuvos miestelio bendruomenės šaškių-šachmatų klubas „Laukuva“
  • Raseinių rajono šachmatų klubas „Raseinietiškas matas“
  • Klaipėdos miesto šachmatų sporto klubas „64 VOKE“
  • Palangos miesto šachmatų sporto klubas „Žaibas“
  • Molėtų šaškių-šachmatų klubas „Kombinacija“
  • Asociacija „Tytuvėnų šachmatininkų klubas“
  • Akmenės rajono šachmatų-šaškių sporto klubas „64″
  • Kėdainių miesto šachmatų-šaškių klubas
  • Kauno šachmatų klubas, A. Mickevičiaus g.
  • Vilniaus kurčiųjų šaškių-šachmatų klubas „RIKIS“
  • Marijampolės šachmatų ir šaškių klubas „Sūduva“
  • Kalvarijos šaškių-šachmatų sporto klubas
  • Joniškio rajono šaškių-šachmatų klubas
  • Klubas „Montalitus šachmatai“, Kaunas
  • Šachmatų klubas „Baltijos lyga“, Kaunas
  • Vilniaus šachmatų ir bridžo klubas „NSEL30″
  • Pasaulio šachmatų čempiono A. Karpovo visuomeninė organizacija, Vilnius
  • Kretingos rajono šachmatų – šaškių sporto klubas
  • Viešoji įstaiga šachmatų klubas „KAISĖ“, Vilnius
  • šachmatų mėgėjų klubas „GAMBITAS“, P. Vileišio g., Vilnius
  • Dideli gatvės šachmatai - asociacija GIGANTCHESS

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pykstasi dėl istorijos ir ateities
  2. Lietuvos šachmatų federacijos 90-metis: pirmieji žingsniai ("BNS Spaudos centras" pranešimas, autorius DM Algimantas Butnorius, Šachmatų klubas "Margiris")
  3. „Mečislovas Rimkus. Šachmatų kompozicijos pradžia Lietuvoje.“ (PDF) (liet.). Nuoroda tikrinta 2018 bal. 16 d. 
  4. Etiudai - šachmatų poezija

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]