Šachas (šachmatai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šachas – situacija šachmatuose, kai karaliaus figūrą bando nukirsti kokia nors priešininko figūra.[1] Pagal šachmatų taisykles, žaidėjas negali savo karaliaus figūros pastumti į laukelį, kuriame karaliui gali būti paskelbtas šachas. Tuo atveju, jei šachas nėra atremiamas ir nuo jo negalima apsisaugoti, karaliui yra skelbiamas matas.

Žodžio kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Terminas „šachas“ kilęs iš persų kalbos. Žodis šachas (شاه) yra persų kalbos (farsi) žodis, reiškiantis monarchą (karalių arba imperatorių).

Karaliaus gynyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siekiant apsaugoti savo karaliaus figūrą, kuriai priešininkas paskelbė šachą, karalių galima ginti vienu iš kelių būdų:

  • karaliumi paeiti į bet kurį gretimą laukelį, jei gretimas laukelis nėra puolamas;
  • nukirsti šachuojančią figūrą;
  • pastatyti kokią nors figūrą tarp šachuojančiosios figūros ir karaliaus.

Kartais klaidingai teigiama, kad nuo šacho (arba mato) galima apsiginti skelbiant priešininkui atsakomąjį šachą, nepanaudojant vieno iš šių trijų būdų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Šachas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 818 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]