Įgulos kalnas

Kitos reikšmės – Pilies kalnas (reikšmės).

Įgulos kalnas
[[Image:|250px]]
Įgulos kalnas
Koordinatės	54°53′1.39″ š. pl. 24°51′0.69″ r. ilg.
Vieta	Širvintų rajonas
Seniūnija	Kernavės seniūnija
Aukštis	25-30 m
Plotas	180x100
Naudotas	I tūkstantmetis – XIV a.
Žvalgytas	1970
Tirtas	1983, 1985 m.
Registro Nr.	AR1134 / 3411 / A1472P

Mindaugo pilys

Kernavės Įgulos kalnas, Kernavė IV, Pilies kalnas, Piliavietė – piliakalnio, vadinamo Aukuro kalnu papilys, vienas iš Kernavės piliakalnių ir gyvenvietė Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite, Kernavės seniūnija.

Kernavės kultūrinis rezervatas

Kernavės archeologinė vietovė – valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, įkurtas 1989 m., nuo 2004 m. liepos mėn. yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Archeologinių paminklų kompleksą sudaro daugiau nei 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų: piliakalnis – Aukuro kalnas, du priešpiliai – Mindaugo sostas ir Lizdeikos kalnas, papilys – Įgulos kalnas, (piliakalniams vardai sugalvoti XIX a.), apie 0,4 km į pietryčius nuo jų esantis Kriveikiškio piliakalnis, taip pat Kernavės kapinynas, Kernavės pilkapynas ir Kernavės gyvenvietės.

Piliakalnis

Papilys įrengtas aukštumos kyšulyje į šiaurės vakarus nuo piliakalnio, už 15 m gylio, 80 m pločio natūralaus griovio. Jo aikštelė netaisyklingo trikampio formos, pailga rytų – vakarų kryptimi, 180x100 m dydžio. Jos šiauriniame ir šiaurės vakarų pakraščiuose supiltas 150 m ilgio, 3,5 m aukščio, 10 m pločio lanko formos pylimas, kurio išorinis 6 m aukščio šlaitas leidžiasi į 20 m pločio, 3 m gylio griovį. Pietiniame šlaite, 10 m žemiau aikštelės yra 5 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 25-30 m aukščio.

Papilio šiaurės rytų pusėje ant pylimo, griovyje ir aikštelėje auga paskiri medžiai.

Tyrimai

1970 m. papilį žvalgė Istorijos institutas. 1983 m. Regina Kulikauskienė ir 1985 m. Aleksiejus Luchtanas ištyrė bendrą 518 m² plotą, rado iki 0,5 m storio kultūrinį sluoksnį su įvairiais X a. – XIV a. radiniais. Vakariniame krašte padarytas pusinis papilį juosusio pylimo pjūvis.

Gyvenvietė papilio vietoje įsikūrė I tūkstantmečio viduryje. Jos kultūriniame sluoksnyje rastas geležinis lazdelinis smeigtukas, molinis verpstukas, grublėtos keramikos. Papilys įtvirtintas greičiausiai tik XIV a. Tuo metu jį juosė 0,8 m aukščio pylimas. 1365 m. jame stovėję mediniai ūkiniai pastatai buvo sudeginti – tyrinėtos 4 pastatų vietos, tarp jų - juvelyro dirbtuvių vieta ir kalvė. Kultūriniame sluoksnyje rastas lietuviškų pusapvalės lazdelės formos lydinių lobis, geležinių peilių, molinių verpstukų, geležinio ietigalio plunksna, žalvarinių vielučių, žaliavos gabalėlių, skardelių, apkalų, molinio tiglio dalis, rakto galvutė, žiedas, pasidabruotas kryželis, pasaginės segės dalis, stiklo karolis, kaulinių apkalų, žiestos keramikos, gyvulių kaulų. XV a. – XX a. papilyje stovėjo dvaro bei klebonijos pastatai, rasta to laiko radinių. Pylime išskirti du pagrindiniai jo statybos etapai.

Papilys datuojamas I tūkstantmečiu - XIV a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1999-12-23; Nr. 1465. Paminklo teritorijos plotas 59600 m². Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Pajautos slėnio panorama: Mindaugo sostas, už jo Lizdeikos kalnas ir dešinėje Aukuro kalnas

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai

• Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.184
• Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 38-43.
• Tomas Baranauskas. Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis // Lietuvos archeologija. Vilnius. 2003. T. 24, p. 66, 82.
• Romas Jarockis. Kaulinių – raginių dirbinių gamyba Kernavėje XIII–XIV a. // Lietuvos archeologija. Vilnius. 1992. T. 9, p. 168–182.
• Romas Jarockis. XIII–XIV amžių Kernavės kauliniai – raginiai dirbiniai // Lituanistica. 1996. Nr. 4, p. 11–24.
• Gintautas Karnatka. Miesto Pajautos slėnyje Kernavėje tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 236–238.
• Vytautas Kazakevičius. Geležies amžiaus strėlės Lietuvoje II–XII/XIII a. Vilnius. 2004, p. 28, 35, 37-38, 43.
• Pranas Kulikauskas, Aleksiejus Luchtanas. Archeologiniai tyrinėjimai Kernavėje 1979 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius, 1980. p. 35–38.
• Aleksiejus Luchtanas. Gyvenvietės prie Kernavės tyrinėjimai 1983 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p. 28–31.
• Aleksiejus Luchtanas. Kernavės Pilies kalno tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, 1986. p. 34–35.
• Aleksiejus Luchtanas. Tyrinėjimai Kernavėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988. p. 137–142.
• Aleksiejus Luchtanas. Žvalgomieji tyrinėjimai Kernavėje ir jos apylinkėse // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 195–196.
• Aleksiejus Luchtanas. Tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 148–152.
• Aleksiejus Luchtanas. Kernavė: Pajautos slėnio paslaptys // Kultūros barai. Vilnius. 1990. Nr. 3, p. 64–68; Nr. 4, p. 58–62.
• Aleksiejus Luchtanas. Kernavės pušyno prie Neries archeologiniai tyrinėjimai 1991 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. 1992. T. I, p. 27–29.
• Aleksiejus Luchtanas. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. 1992. T. I, p. 103–107.
• Aleksiejus Luchtanas. „Aukuro kalno“ piliakalnio Kernavėje tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 50–53.
• Aleksiejus Luchtanas. „Aukuro kalno“ piliakalnis Kernavėje // Baltų archeologija ir etnologija. Vilnius, 1994. p. 11–13.
• Aleksiejus Luchtanas. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 158–160.
• Aleksiejus Luchtanas. Kernavė, Kernavė… // Liaudies kultūra. Vilnius. 1995. Nr. 5, p. 1–9.
• Aleksiejus Luchtanas. Kernavės ekspedicijai 15 metų // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai. Vilnius, 1995. p. 42–44.
• Aleksiejus Luchtanas. Miesto Pajautos slėnyje Kernavėje tyrinėjimai 1995 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996. p. 254–255.
• Aleksiejus Luchtanas. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje 1994 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996. p. 115–117.
• Aleksiejus Luchtanas. Gyvenviečių ir kapinyno tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje 1996 ir 1997 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p. 82–86.
• Aleksiejus Luchtanas. Kernavė // Lithuanian archaeology: investigations and findings. Vilnius, 1998. p. 22–23.
• Aleksiejus Luchtanas. Kernavė – litewska Troja // Kernavė – litewska Troja. Warszawa, 2002. p. 11–33.
• Aleksiejus Luchtanas, Gintautas Vėlius. Katalog // Kernavė – litewska Troja. Warszawa, 2002. p. 95–201.
• Aleksiejus Luchtanas, Gintautas Vėlius. Archeologinių tyrinėjimų Kernavėje istorija // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius, 2005. p. 43–51.
• Aleksiejus Luchtanas, Manvydas Vitkūnas. Kernavės gynybinis kompleksas // Karo archyvas. Vilnius, 2004. T. XIX, p. 30–83.
• Лухтан А. Селище в Кернаве на берегу р. Нярис // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius. 1987. T. XXVIII, p. 3–21.
• Лухтан А. Клад из Кернаве // Coветская археология. Москва. 1988. № 2, c. 251–256.
• Лухтан А, Сазонов Ю. В. Строительство в Кернаве в I и первой половине II тысячелетия н. э. // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1988. Псков, 1989. c. 36–38.
• Покровский Ф. В. Археологическая карта Виленской губернии. Вильна, 1893, c. 73.
• Gintautas Rackevičius. Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII–XVI a. Vilnius. 2002, p. 93, 100-101, 149-150, 167-169.
• Petras Tarasenka. 1922. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė. Tilžė. T. I. Kn. 4–5, p. 580.
• Petras Tarasenka. Lietuvos piliakalniai. Vilnius. 1956, p. 65-66.
• Adolfas Tautavičius. Iš seniausių laikų // Kernavė. Vilnius, 1972. p. 26–44.
• Dalia Vaičiūnienė. Kernavės viršutinio miesto tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 131–134.
• Dalia Vaičiūnienė. Kernavės viršutinis miestas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, 2002. p. 40–41.
• Dalia Vaičiūnienė. Kernavės viršutinis miestas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, 2002. p. 59–60.
• Regina Volkaitė-Kulikauskienė. „Mindaugo sostu“ vadinamo Kernavės piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. Vilnius, 1982. p. 28–31.
• Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Kernavės piliakalnio „Mindaugo sostas“ tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p. 35–38.
• Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Kernavės „Pilies kalno“ tyrinėjimai 1983 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p. 38–40.
• Regina Volkaitė-Kulikauskienė. 1984. Ką slepia Kernavės piliakalniai // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 3, p. 12–14.

Nuorodos

• Sąrašas:Lietuvos piliakalniai
• Krenavės piliakalnių kompleksas^{[neveikianti nuoroda]}
• UNESCO Kernavės archeologinė vietovė
• Lietuvos pilys ir piliakalniai: Kernavės piliakalniai Archyvuota kopija 2009-12-24 iš Wayback Machine projekto.
• Monografija „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“
• Lietuvos piliakalniai. Kernavė I