Čiusovaja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Čiusovaja
Maksimovo uola Čiusovajos upėje
Maksimovo uola Čiusovajos upėje
Ilgis 592 km
Nuolydis 4,0 cm/km
Baseino plotas 23 000 km²
Vidutinis debitas 222 m³/s
Ištakos Uralo kalnai
Žiotys Kama
Šalys Rusija

Čiusovaja (rus. Чусовая) – upė Rusijoje, Pauralėje; Kamos kairysis intakas. Prasideda Čeliabinsko srityje, Viduriniame Urale, aukštupyje vadinama Poludenaja Čiusovaja. Teka į šiaurę, aukštupyje ir vidurupyje kaip kalnų upė, vėliau pasuka į šiaurės vakarus ir teka lygumomis. Kerta Sverdlovsko sritį ir Permės kraštą. Įteka į Kamos tvenkinio Čiusovajos įlanką.

Didesni intakai: Šišimas, Darja, Sulemas, Meževaja Utka, Serebrianka, Koiva, Usva (dešinieji), Kynas, Čizma, Lysva, Sylva (kairieji). Upė būna užšalusi lapkričio-balandžio laikotarpiu. 55 % vandens gauna iš sniego, 29 % iš lietaus, 18 % iš požeminių vandenų. Vasarą būna 6-7 liūčių sukelti poplūdžiai, jų metu vanduo pakyla 4–5 m. Didžiausias debitas 4570 m³/s, minimalus 8,4 m³/s. Tėkmės greitis vidurupyje 8 km/h, o slenksčiuose ir sietuvose siekia 25 km/h. Dugną dengia akmenys, žvirgždas. Pakrantėse gausu vaizdingų uolų, iškylančių virš vandens 10–115 m, todėl Čiusovajos upė mėgiama vandens turistų.

Sugaunama lydekų, ešerių, rainių, pūgžlių, kuojų, meknių, šapalų, karšių. Baseine gyvena bebrai, ondatros.

Pasak topografo J. Matvejevo, Čiusovajos pavadinimas kilęs iš komių-permių arba udmurtų žodžių чус – 'greitas' ir ва – 'vanduo'. Pradžioje upė matyt vadinta Čiusva, bet vėliau tas žodis išsivystė į Čiusovaja.

Prie Čiusovajos įsikūrę Pervouralsko ir Čiusovojaus miestai. Nuo pastarojo miesto laivuojama. Patvenkta Volčichino tvenkiniu[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 489 psl.