Pereiti prie turinio

Čiukčių autonominė apygarda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Čiukčija)
Čiukčių autonominė apygarda
Чукотский автономный округ
Чукоткакэн автономныкэн округ
Čiukčių autonominės apygardos vėliava Čiukčių autonominės apygardos herbas
(Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC+12)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Tolimųjų Rytų federalinė apygarda
Ekonominis regionas Tolimieji Rytai
Administracinis centras Anadyris (miestas)
Oficialios kalbos rusų
Vadovas Romanas Kopinas[1]
Gyventojų (2006) 50 500 (84)
Plotas 737 700 km² (7)
Tankumas (2006) 0,07 žm./km²
Vikiteka Čiukčių autonominė apygardaVikiteka
Diomedų salos
Anadyrio miesto krantinė

Čiukčių autonominė apygarda (rus. Чукотский автономный округ, čiukč. Чукоткакэн автономныкэн округ), Čiukotka, ČiukčijaRusijos administracinio teritorinio suskirstymo vienetas (federacijos subjektas). Ji yra pačiuose Rusijos šiaurės rytuose, Tolimųjų Rytų federalinės apygardos rytinėje dalyje. Pietuose ribojasi su Kamčiatkos kraštu, pietvakariuose – su Magadano sritimi, vakaruose – su Jakutija. Administracinis centras – Anadyris.

Čiukčių autonominė apygarda sudaryta 1930 m. gruodžio 10 d. Magadano srities sudėtyje. 1991 m. Čiukotka atsiskyrė nuo Magadano srities ir nebepriklauso jokiam kitam federaciniam Rusijos objektui.

Čiukčių autonominė apygarda išsidėsčiusi daugiausia Čiukčių pusiasalyje, taip pat dalyje Eurazijos žemyno, tarp Rytų Sibiro, Čiukčių ir Beringo jūrų. Apygardai priklauso Vrangelio, Ajono, Ratmanovo salos. Teritorija kalnuota: Čiukčių kalnynas, Anadyrio plokščiakalnis (aukštis iki 1853 m). Yra didelė pelkėta Anadyrio žemuma. Didžioji krašto dalis yra už poliarinio rato.

Klimatas ir augmenija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas rūstus, šaltas; pakrantėse – jūrinis, gilesniuose rajonuose – ryškiai kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra svyruoja nuo -15 °C iki -39 °C, liepą 5-10 °C. Per metus iškrenta 200–500 mm kritulių. Žiema vietomis trunka net iki 10 mėnesių. Amžinasis įšalas. Augalų vegetacija pietinėje Čiukotkoje trunka 80-100 dienų. Vyrauja tundros, arktinės dykumos.

Svarbiausios upės – Anadyris, Velikaja. Daug pelkių. Yra unikalus Elgygytgyno ežeras, kuriame mokslininkai tyrinėja buvusias Žemės klimatines sąlygas.

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čiukotka padalinta į 6 rajonus:

Čiukotkoje yra:

Čiukotkoje yra nemaži naftos, gamtinių dujų, anglių, aukso, volframo, alavo telkiniai. Žvejyba. Elnininkystė. Yra Bilibino atominė elektrinė.

2006 m. Čiukčių autonominėje apygardoje gyveno 50,5 tūkst. gyventojų. Iš jų miestuose – 66,3 %. Tautinė sudėtis (2002 m.):

Visoje Čiukotkoje galioja pasienio režimas. Tai reiškia, kad užsieniečiams, norintiems atvykti į Čiukotką, reikia gauti leidimą iš Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB).[2]


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas