Čiribiketės aukštumų nacionalinis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Čiribiketės aukštumų nacionalinis gamtos parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Čiribiketės aukštumos
Čiribiketės aukštumos
Vieta: Kolumbijos vėliava Kolumbija (Kaketa ir Gvavjarė)
Artimiausia didesnė gyvenvietė: San Chose del Gvavjarė
Žemėlapis rodantis Čiribiketės aukštumų nacionalinis gamtos parkas vietą.
Čiribiketės aukštumų nacionalinis gamtos parkas
Koordinatės: 0°31′0″ š. pl. 72°47′0″ v. ilg. / 0.51667°š. pl. 72.78333°r. ilg. / 0.51667; 72.78333Koordinatės: 0°31′0″ š. pl. 72°47′0″ v. ilg. / 0.51667°š. pl. 72.78333°r. ilg. / 0.51667; 72.78333
Plotas: 43 000 km²
Įkurtas: 1989 m.
Valdymas: Sistema Nacional de Áreas Protegidas
Commons-logo.svg Vikiteka: Čiribiketės aukštumų nacionalinis parkasVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1174

Čiribiketės aukštumų nacionalinis gamtos parkas (isp. Parque Nacional Natural Serranía de Chiribiquete) – saugoma gamtos teritorija pietų Kolumbijoje, Čiribiketės aukštumose, Kaketos ir Gvavjarės departamentuose. Didžiausias nacionalinis parkas Kolumbijoje. Įsteigtas 1989 m., 2018 m. paskelbtas pasaulio paveldo objektu.

Čiribiketės nacionalinis parkas apima šiaurės rytinį Kolumbijos Amazonijos regiono kampą. Teritorija apima Čiribiketės masyvą, kuris yra toli į Amazoniją įsiterpusi Gvianos skydo dalis (t. y., geologiškai priklauso Gvianos plokščiakalniui). Masyvą sudaro iki 1000 m iškylantys stalkalniai (tepuji). Daugelis parko upių priklauso Kaketos baseinui (Tunija, Achachu ir kt.).

Parkas pasižymi didele bioįvairove: didžiumą teritorijos dengia drėgnieji atogrąžų miškai, yra atogrąžų ir užliejamų savanų, užmirkusių miškų, krūmynų plotų. Parke aptikta >1800 augalų rūšių. Parke taip pat rastos 82 žinduolių rūšys (jaguaras, brazilinė ūdra, ocelotas, puma, ilgauodegė ūdra, didžioji skruzdėda, dulsvasis agutis, paka, amazoninis delfinas, baltabarzdis pekaris, lyguminis tapyras, 52 šikšnosparnių, 8 primatų rūšys), tarp paukščių pažymėtinas gvianinis akmengaidis, amazoninis tulžys, raudonoji ara, guacharas, harpija, bei endeminis Čiribiketės smaragdinis kolibris.[1]

Uolų menas Čiribiketėje

Be gamtos paveldo, parkas garsėja ir savo istorinėmis-meninėmis vertybėmis. Ant Čiribiketės uolų rasta gausybė uolų meno (petroglifų, piktogramų), kuris gali būti iki 20 tūkst. metų senumo.[2] Pirmasis tyrinėtojas, aprašęs Čiribiketės piešinius (1943 m.), buvo amerikiečių botanikas Ričardas Evansas Šulcas.

„Čiribiketės nacionalinis parkas – Jaguaro maloka“ įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą kaip svarbi rūšių buveinė, išskirtinis gamtinis regionas bei Amazonijos tautų meną ir tradicijas atskleidžianti vieta.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]