Čiklana de la Frontera

Koordinatės: 36°25′0″ š. pl. 06°09′0″ v. ilg. / 36.41667°š. pl. 6.15000°r. ilg. / 36.41667; 6.15000 (Čiklana de la Frontera)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Čiklana de la Frontera
isp. Chiclana de la Frontera
      
Miesto reginys
Čiklana de la Frontera
Čiklana de la Frontera
36°25′0″ š. pl. 06°09′0″ v. ilg. / 36.41667°š. pl. 6.15000°r. ilg. / 36.41667; 6.15000 (Čiklana de la Frontera)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Ispanijos vėliava Ispanija
Regionas Andalūzija Andalūzijos regionas
Provincija Kadiso provincija
Įkūrimo data 1303 m.
Gyventojų (2020) 85 556
Plotas 205,4 km²
Tankumas (2020) 417 žm./km²
Altitudė 11 m
Vikiteka Čiklana de la Frontera
Kirčiavimas Čiklanà de la Fronterà

Čiklana arba Čiklana de la Frontera (isp. Chiclana de la Frontera) – miestas Ispanijos pietvakariuose, Andalūzijoje, Kadiso provincijoje, 20 km į pietryčius nuo Kadiso, prie Iro upės ir Šv. Petro (Sancti Petri) užutėkio šlapynių (Kadiso įlanka), priešais San Fernandą. Šalia eina Puerto RealioAlchesiraso plentas. Plėtojama vyno gamyba (Čiklanos apylinkėse plyti vynuogynai), turizmas (8 km ilgio La Barosos smėlio paplūdimys). Apylinkėse kasama druska. Veikia tarptautinė teniso mokykla, miesto, Fransisko Monteso bulių kautynių muziejai.

Tarp Čiklanos ir San Fernando tyvuliuojančioje šlapynėje yra Šv. Petro sala su XVIII a. tvirtove (manoma, pastatyta senovinės Heraklio šventyklos vietoje). Taip pat Čiklanoje yra XVIII a. laikrodžio bokštas, XVI–XVIII a. bažnyčios.[1] Yra apleistas Sankti Petrio žvejų kaimelis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovė gyvenama nuo priešistorių laikų. Dabartinį miestą įkūrė Alonsas Peresas de Gusmanas, 1303 m. įsiveržęs į maurų apleistas žemes. 1811 m. kovo 5 d. Čiklanos apylinkėse įvyko didelis Čiklanos mūšis tarp Napoleono Prancūzijos ir jungtinių britų-ispanų pajėgų. 1876 m. Čiklanai suteiktas miesto statusas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Chiclana. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003