Černigovo apgultis (1579)
Černigovo apsiaustis | |||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Livonijos karas | |||||||||
![]() Černihivo tvirtovė (Detinecas), vaizdas nuo Desnos upės | |||||||||
| |||||||||
Priešininkai | |||||||||
![]() ![]() |
![]() | ||||||||
Vadai | |||||||||
![]() ![]() ![]() |
Nežinoma | ||||||||
Pajėgos | |||||||||
Nežinoma | Nežinoma | ||||||||
Aukos | |||||||||
Nežinoma | Nežinoma |
Černigovo apsiaustis (1579 m.) – 1579 m. lapkričio mėn. vykęs nesėkmingas Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės puolimas prieš Rusijos carystės 1503 m. užimtą Černihivo miestą ir tvirtovę, vienas 1578-1582 m. ATR-Rusijos karo (Livonijos karo) epizodų.
1579 m. pabaigoje ATR kariuomenei užėmus Polocką, karalius Steponas Batoras įsakė Kijevo vaivadai Konstantinui Ostrogiškiui pamėginti susigrąžinti Černigovą. Žygiui vadovavo pats K. V. Ostrogiškis, jame dalyvavo jo sūnus Jonušas ir Breslaujos kaštelionas Mykolas Višnioveckis.
ATR pajėgos, išvykusios iš Kijevo, persikėlė per Dnieprą ir lapkričio viduryje apsiautė Černihivą. ATR pajėgose taip pat buvo keletas šimtų Belgorodo-Dniestro totorių, Kijevo, Ovručo, Ostero ir Gomelio bajorų.
Reinholdo Heidelšteino teigimu, Černihive įstivirtinęs rusų garnizonas įnirtingai priešinosi. ATR pajėgoms pavyko tik sugriauti miestą ir apiplėšti apylinkes, įskaitant visą Seversko žemę iki Starodubo, Počepo ir Putivlio.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Филюшкин А. И. Окончание Ливонской войны 1558–1583 гг.: «Московская война» (1579–1582) Archyvuota kopija 2017 m. lapkričio 12 d., Wayback Machine // История военного дела: исследования и источники. – 2015. – Специальный выпуск II. Лекции по военной истории XVI–XIX вв. – Ч. II.
- Ігнатенко І. Чернігівщина в Лівонській війні (укр.) // Сіверянський літопис. — 2019. — № 1. — p. 17—32.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Кулаковський П. Чернігово-Сіверщина у скпаді Речі Посполитої (1618–1648) Archyvuota kopija 2024-10-07 iš Wayback Machine projekto.:Наукове видання.-К: Темпора, 2006. – p. 249–250.