Pereiti prie turinio

Čeberakai

Čeberakai

Čeberakų piliakalnis
Čeberakai
Čeberakai
55°34′34″š. pl. 26°31′01″r. ilg. / 55.576°š. pl. 26.517°r. ilg. / 55.576; 26.517 (Čeberakai)
ApskritisUtenos apskrities vėliava Utenos apskritis
SavivaldybėVisagino savivaldybės vėliava Visagino savivaldybė
Gyventojai (2011)0
Vietovardžio kirčiavimas [1]
(34b kirčiuotė)
Vardininkas:Čeberakaĩ
Kilmininkas:Čeberakų̃
Naudininkas:Čeberakáms
Galininkas:Čẽberakus
Įnagininkas:Čeberakaĩs
Vietininkas:Čeberakuosè
Istoriniai pavadinimailenk. Czeberaki, Czeboraki, rus. Чебераки

Čeberakai – kaimas Visagino savivaldybėje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Gaidės, 5 km į pietryčius nuo Visagino, tarp miškų, prie Čeberakų pelkės. Stūkso Čeberakų piliakalnis.

Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio Čeberakas, bltr. Чабяpак.[2][3]

XIX a. pab. kaimas pateko į Novoaleksandrovsko apskrities Rimšės valsčių.[4]

Tarpukariu kaimas priklausė Lenkijai, Naugarduko vaivadijai (nuo 1926 m. – Vilniaus vaivadijai), Breslaujos apskričiai, Rimšės valsčiui.

1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenimis čia gyveno 79 žmonės, visi – lenkai katalikai. Tuo metu kaime buvo 16 namų.[5] 1931 metais namų skaičius sumažėjo iki 13, o kaime gyveno 70 žmonių.[6]

Nuo 1940 iki 1990 m. priklausė Lietuvos TSR, pateko į Ignalinos rajono Rimšės apylinkę. Nuo 2003 m. priklauso Visagino savivaldybei.

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[7] 1921 m.[8] 1931 m.[9] 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur.[10]
102 79 70 29 22
1979 m.sur.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] -
8 9 0 0 -
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  3. ↑ Lietuvių pavardžių žodynas, (ats. red. A. Vanagas, autoriai A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė). Vilnius: Mokslas, 1985, T. 1; 1989, T. 2.
  4. ↑ Czeboraki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 357 psl. (lenk.)
  5. ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych., t. 7, część 2, 1924, s. 11.
  6. ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938, s. 12.
  7. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
  9. ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  10. 1 2 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.