Čebatoriai
Kitos reikšmės – Čebatoriai (reikšmės).
| Čebatoriai | ||
|---|---|---|
  Čebatoriai |
||
| 54°17′42″š. pl. 24°51′32″r. ilg. / 54.295°š. pl. 24.859°r. ilg.Koordinatės: 54°17′42″š. pl. 24°51′32″r. ilg. / 54.295°š. pl. 24.859°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Varėnos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Matuizų seniūnija | |
| Gyventojų | 68 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Czebotary | |
Čebatoriai – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, 2 km į rytus nuo Krūminių, rajono pakraštyje, prie Taurupio upelio. Tai vienas didesnių Matuizų seniūnijos kaimų, seniūnaitijos centras. Čebatorius kertantys keliai – 5005 Pošalčiai–Naujadvaris ir 5018 Krūminiai–Jakėnai . Kaimas patenka į Taurupio kraštovaizdžio draustinio teritoriją.
.jpg)
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimo pavadinimas kilęs nuo žodžio čebatõrius (blrs. чaбaтap – „kurpius, batsiuvys“).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1551 m. Valkininkų dvare buvo įsteigta šaunamųjų ginklų kalykla, įsikūrė įvairių specialybių amatininkų. 1555–1556 m., per valakų reformą, aplink Valkininkus įkurti amatininkų kaimai: Čebatoriai, Kalviai, Puodžiai ir kiti. Jie su miesteliu sudarė funkciniu požiūriu vientisą teritorinį kompleksą – pramoningiausią Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvarų.
XIX a. pab. kaimas pateko į Trakų apskrities Valkininkų valsčių, buvo apylinkės centras.[2][3]
2005 m. vasarą kaimas šventė 450 metų jubiliejų.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||
| 1905 m.[4] | 1931 m.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 292 | 253 | 264 | 250 | 176 | ||
| 1984 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | ||
| 151 | 118 | 114 | 87 | 68 | ||
| ||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Czebotary. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 778 psl. (lenk.)
- ↑ Czebotary. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 357 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Čebatoriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 319 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Čebatoriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 342
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.