Čebatoriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Čebatoriai
[[Vaizdas:|100px]]

Čebatoriai
Koordinatės 54°17′38″š. pl. 24°51′22″r. ilg. / 54.294°š. pl. 24.856°r. ilg. / 54.294; 24.856 (Čebatoriai)Koordinatės: 54°17′38″š. pl. 24°51′22″r. ilg. / 54.294°š. pl. 24.856°r. ilg. / 54.294; 24.856 (Čebatoriai)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybės vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Matuizų seniūnija
Gyventojų skaičius 87 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Čebatõriai
Kilmininkas: Čebatõrių
Naudininkas: Čebatõriams
Galininkas: Čebatoriùs
Įnagininkas: Čebatõriais
Vietininkas: Čebatõriuose

Čebatoriai – kaimas Varėnos rajone, 2 km į rytus nuo Krūminių. Tai vienas didesnių Matuizų seniūnijos kaimų, seniūnaitijos centras. 2005 metų vasarą kaimas šventė 450 metų jubiliejų. Čebatorius kertantys keliai –  5005  PošalčiaiNaujadvaris  ir  5018  KrūminiaiJakėnai . Kaimas patenka į Taurupio kraštovaizdžio draustinio teritoriją, kurio miškų plotas siekia 249 ha.

Kaimo kryžius
Kaimo ženklas

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1551 m. Valkininkų dvare buvo įsteigta šaunamųjų ginklų kalykla, įsikūrė įvairių specialybių amatininkų. 15551556 m., per valakų reformą, aplink Valkininkus įkurti amatininkų kaimai: Čebatoriai, Kalviai, Puodžiai ir kiti. Jie su miesteliu sudarė funkciniu požiūriu vientisą teritorinį kompleksą – pramoningiausią Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvarų.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur.[2] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1984 m.[3] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
264 250 176 151 114 87


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Čebatoriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 319 psl.
  3. Čebatoriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 342 psl.