Čečėnija

Čečėnijos Respublika
Чеченская Республика
Нохчийн Республика


(Išsamiau)	(Išsamiau)

Valstybė

Rusija

Federalinė apygarda

Šiaurės Kaukazo

Ekonominis regionas

Šiaurės Kaukazas

Administracinis centras

Groznas

Oficialios kalbos

rusų kalba, čečėnų kalba

Prezidentas

Ramzanas Kadyrovas

Vyriausybės pirmininkas

Muslimas Chučijevas

Gyventojų

1 436 981 (33)

Plotas

17 300 km² (80)

- vandens %

labai nedidelis %

Tankumas

83 žm./km²

Vikiteka

Čečėnijos RespublikaVikiteka

Čečėnijos Respublika (čeč. Нохчийн Республика=Noxçiyn Respublika; rus. Чеченская Республика) – Rusijos Federacijos respublika Kaukaze. 1,2 mln. gyventojų (2010)^[1].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijoje įvykus revoliucijai, 1920 m. buvo sudaryta Čečėnų nacionalinė apygarda Rusijos TFSR sudėtyje. 1922 m. apygarda buvo pertvarkyta į autonominę sritį. XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje Čečėnija buvo sujungta su Ingušija, sukuriant Čečėnijos-Ingušijos autonominę respubliką. XX a. penktame dešimtmetyje čečėnai sukilo prieš tarybinę valdžią. Stalinas čečėnus kaltino padedant vokiečiams II Pasaulinio karo metu, įrodyta, kad čečėnų partizanai kariavo su vokiečiais prieš TSRS kariuomenę. 1944 m. čečėnai buvo deportuoti į Vidurinę Aziją. Europos Parlamentas vertina sovietų politiką čečėnų atžvilgiu kaip genocidą^[2]. Čečėnams buvo leista grįžti į Tėvynę tik 1956 m., kai Nikita Chruščiovas pradėjo destalinizaciją. Čečėnija buvo rusifikuojama ir vėliau. Nuo pat 1956 m. gyventojai buvo reikalaujami mokėti rusų kalbą. Žlugus Tarybų Sąjungai, t. y. 1991 m. čečėnų lyderių grupė paskelbė nepriklausomą Ičkerijos čečėnų respubliką tačiau jos Rusija ir tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino. 1992 m. čečėnai nesutiko pasirašyti federalinės sutarties su Rusija, bet derybos dėl pasirašymo tęsėsi iki 1994 m^[3]. Tik 1994 m. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas nusprendė pradėti karą ir atstatyti federalinę valdžią. 1 karas truko beveik 2 metus. 1996 m. Rusijos ir Čečėnijos atstovai pasirašė Chasaviurto sutartis, pagal kurias Rusija išvedė savo kariuomenę iš Čečėnijos. Po Antrojo Čečėnijos karo Čečėnija buvo inkorporuota į Rusijos Federacijos sudėtį. 2003 m. priimta dabartinė Čečėnijos Respublikos konstitucija.

Ginkluotas konfliktas su Rusija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Ičkerijos-Rusijos konfliktas.

Ičkerijos-Rusijos konfliktas – karinis konfliktas tarp nepriklausomybės siekusios Ičkerijos Čečėnų Respublikos ir Rusijos Federacijos.

Dalinamas į Pirmajį ir Antrąjį karus.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2010 m. duomenis, Čečėnijoje buvo 1 268 989 gyventojų^[1]. Pagal 2010 m. atliktą gyventojų surašymą, čečėnai sudarė 95,3 % populiacijos. Rusai sudarė 1,9 %, kumykai – 1,0 %, ingušai – 0,1 % gyventojų^[1].

Miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausi miestai 2020 m. (> 20 tūkst. gyventojų):

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 „Rostato“. Suarchyvuotas originalas (XLS) 2020-05-01. Nuoroda tikrinta 2020-06-02.
↑ http://www.kavkazcenter.com/eng/content/2004/02/26/2469_print.html
↑ „Čečėnijos karai“.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LTV eteryje – Europą sužavėjusio „Barzakh“ televizinė premjera^{[neveikianti nuoroda]}

Žmogaus teisių gynėjai: teisių pažeidimų Čečėnijoje nemažėja

Šis straipsnis apie Rusiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos

[Rostato-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 „Rostato“. Suarchyvuotas originalas (XLS) 2020-05-01. Nuoroda tikrinta 2020-06-02.

[2] ttp://www.kavkazcenter.com/eng/content/2004/02/26/2469_print.html

[3] „Čečėnijos karai“.

[1]

[2]

[3]