Čampanero-Pavagadho archeologinis parkas

Čampanero-Pavagadho archeologinis parkas
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Indija (Gudžaratas)
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	iii, iv, v, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1101
Regionas**	Azija–Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas	2004 (28 sesija)
Čampanero-Pavagadho archeologinis parkas šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Čampanero-Pavagadho archeologinis parkas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Čampanero-Pavagadho archeologinis parkas (angl. Champaner-Pavagadh Archaeological Park, hind. चंपानेर-पावागढ़ पुरातत्व उद्यान = Campāner-Pāvāgaḍh purātatv udyān) – archeologinė vietovė šiaurės vakarų Indijoje, Gudžarate, Pančmahalio rajone, apima istorinį Čampanero miestą ir jo apylinkes.^[1] Pasaulio paveldo objektas nuo 2004 m. (plotas 13,29 km²).

Tai XV–XVI a. hinduistinės ir musulmoniškos valstybių Gudžarate sostinės archeologinė vietovė. Archeologiniame parke saugomi VIII–XIV a. kariniai įtvirtinimai, rūmai, šventyklos, gyvenamieji namai, žemės ūkio ir drėkinimo sistemos. Visas šis kultūrinis sluoksnis priderintas prie regiono kraštovaizdžio su aukštomis uolomis.^[1]

Vietovė buvo gyvenama jau eneolite, bet miestas įkurtas VIII a., valdant Čavdos dinastijos karaliui Vanaradžai Čavdai. XIII a. kraštą užkariavo Čauhanų dinastijos radžputai ir ant Pavagadho uolos įkūrė tvirtovę. 1484 m., užkariavęs radžputų žemes, tvirtovę užvaldė Gudžarato sultonas Machmudas Begada. Jam valdant, Gudžarato sultonato sostinė perkelta iš Ahmadabado į Čampanerą. Šis miestas gyvavo iki 1536 m.^[1]

Čampanero-Pavagadho vietovėje susilieja ankstesnė hinduistinė ir vėlesnė islamiška ikimugoliška architektūra. Lig šiol atkasta tik nedidelė dalis objektų.^[1] Svarbiausi objektai yra: