Čalčiutlikuė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Čalčiutlikuės skulptūra. Berlyno etnologijos muziejus.

Čalčiutlikuė (nah. Chalcihuītlicueh „turinti nefritinį sijoną“) – actekų gėlų vandenų, ežerų, upių ir jūrų deivė. Laikoma Tlaloko žmona, Sencon-Mimiškoa („šiaurinio dangaus žvaigždės“) motina. Vaizduota kaip jauna moteris, sėdinti vidur vandenų, su galvos apdangalu iš mėlynų ir baltų kaspinų bei dviejomis didelėmis plaukų sruogomis išilgai skruostų.

Čalčiutlikuė laikyta keliaujančiųjų vandeniu globėja. Kitas jos vardas – Matlalkueitlė (Matlalcueitl; „žaliasijonė“).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Мифы народов мира. Чальчиутликуэ , Р. В. Кинжалов – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.