Ąžuolinis skylenis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Inonotus dryophilus
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Šiurkšteniečiai
(Wikispecies-logo.svg Hymenochaetales)
Šeima: Šiurkšteniniai
(Wikispecies-logo.svg Hymenochaetaceae)
Gentis: Skylenis
(Wikispecies-logo.svg Inonotus)
Rūšis: Ąžuolinis skylenis
(Wikispecies-logo.svg Inonotus dryophilus)
LogoIF.png Index Fungorum
Binomas
Inonotus dryophilus
(Berk.) Murrill, 1904 [1]
Sinonimai
Inocutis dryophila (Berk.) Fiasson & Niemelä

Ąžuolinis skylenis (lot. Inonotus dryophilus) – šiurkšteninių (Hymenochaetaceae) šeimos skylenių genties grybas. Auga šiaurinėse vidutinių platumų zonose nuo Azijos iki Šiaurės Amerikos. Europoje dažnesnis pietinėje ir centrinėje dalyje.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parazituojantis grybas, sukeliantis baltąjį šerdinį gyvų medžių kamienų medienos puvinį.[2] Vaisiakūniai vienmečiai, stambūs, išauga vasarą ar ankstyvą rudenį.

Auga ant vidutinių ir stambių ąžuolų, pavienių ar miškuose. Dažniausiai pasitaiko 2 m ir didesniame aukštyje ant kamienų ar apatinių stambių šakų. Panašūs kamštinio skylenio (Inonotus dryadeus) vaisiakūniai vystosi žemiau, apatinėje ąžuolo kamieno dalyje.

Populiacija Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. ąžuolinis skylenis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.[3]

Lietuvoje auga daugiausiai pietrytinėje ir centrinėje dalyje. Aptikta 19 radaviečių su gausiomis populiacijomis Punios šile (Alytaus rajone), Kauno ąžuolyne, Gustonių miške (Panevėžio rajone), Gojaus miške (Prienų rajone), Dūkštų,Verkių ir Žaliųjų ežerų apylinkėse (Vilniaus rajone).[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]