Ąžuolinė miegapelė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eliomys quercinus
Apsauga: 0(Ex) - Išnykusi/tikėtinai išnykusi rūšis
Ąžuolinė miegapelė (Eliomys quercinus)
Ąžuolinė miegapelė (Eliomys quercinus)
Ąžuolinė miegapelė (Eliomys quercinus)
Lietuvoje tikėtinai išnykusios
Apsaugos būklė

Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Graužikai
(Wikispecies-logo.svg Rodentia)
Šeima: Miegapeliniai
(Wikispecies-logo.svg Gliridae)
Gentis: Ąžuolinės miegapelės
(Wikispecies-logo.svg Eliomys)
Rūšis: Ąžuolinė miegapelė
(Wikispecies-logo.svg Eliomys quercinus)
Binomas
Eliomys quercinus
Linnaeus, 1766
Ąžuolynės miegapelės paplitimo arealas
Ąžuolynės miegapelės paplitimo arealas

Ąžuolinė miegapelė (lot. Eliomys quercinus, angl. Garden dormouse, vok. Gartenschlafer, Eichelmaus) – graužikų (Rodentia) būrio, miegapelinių (Gliridae) šeimos graužikas.

Ąžuolinė miegapelė (Eliomys quercinus)
Ąžuolinė miegapelė (Eliomys quercinus)

Paplitimas pasaulyje[taisyti | redaguoti kodą]

Savaime paplitusios didelėje Europos dalyje. Jų didžiausios populiacijos gyvena jos pietvakariuose – Pirėnų pusiasalyje, Prancūzijoje, Italijoje, pietų Vokietijoje. Kitose Europos dalyse iki Uralo kalnų jų populiacijos retos, aptinkamos fragmentiškai.

Paplitimas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Iki XXI a. pradžios žinoma tik viena radimvietė Varėnos rajono Perlojos girininkijoje, kur šios miegapelės stebėtos 1957–1959 metais. Tuomet jos buvo įsikūrusios paukščiams iškeltuose inkiluose. Dabar manoma kad išnykusi rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją.

Buveinė[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvena lapuočių miškuose, senuose soduose, parkuose. Ypač mėgsta miškingas vietoves su uolėtu ar akmenuotu reljefu. Gūžtos būna uoksuose, paukščių inkiluose, kartais įsikuria kitų žvėriukų urvuose.

Apibūdinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kūnas 115–160 mm ilgio, svoris 60–140 g. Snukutis smailėjantis, akys ir ausys gana didelės. Galvos šonuose juodų plaukų ruoželis tęsiasi nuo ūsų, aplink akis, skruostu palei apatinį ausies kraštą ir išplatėjęs užsibaigia iškart už ausų. Kūno viršus pilkšvai rudas, apačia balsva ar balta. Uodega ilga 9–14 cm, jos gale ilgų plaukų kuokštas, kurio viršutinėje pusėje yra juoda dėmė, apatinė ir šonai balti. Užpakalinės letenos siauros ir ilgos, III ir IV pirštai ilgesni už kitus. Ausis dengia reti trumpi plaukai.

Elgsena[taisyti | redaguoti kodą]

Aktyvi naktį ir sutemose, o dieną miega uokse, inkile arba lizde. Lyginant su kitų rūšių miegapelėmis, ji dažniau nusileidžia iš medžių ir bėgioja žeme. Suaugusios ąžuolinės miegapelės sėslios, turi savo individualias teritorijas. Prieš žiemą užmiega ir miegas trunka iki 7 mėnesių.

Veisimosi sezonas trunka nuo gegužės iki spalio. Nėštumas trunka 22–28 dienas. Veda 2–7, bet dažniausiai 3–5 aklus ir plikus jauniklius. Jaunikliai praregi po 18–21 dienos, bet maitinami iki vieno mėnesio. Savarankiškai gyventi pradeda po dviejų mėnesių. Lytiškai subręsta kitais metais. Šiauriniame areale į metus veda vieną, pietiniame ir pietvakariniame arealuose dvi vadas.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Visaėdės. Minta stambesniais vabzdžiais – žiogais, vabalais. Taip pat sraigėmis, paukščių kiaušiniais ir jų jaunikliais, smulkiais graužikais, vorais, uogomis, vaisiais, riešutais, ypač ąžuolų gilėmis ir bukų riešutais. Tarp nubudusių iš žiemos miego, kartais tarp jų pasitaiko kanibalizmas.

Amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvena iki 5 metų.

Taip pat skaityti[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka