Markučiai

Koordinatės: 54°40′23″š. pl. 25°18′50″r. ilg. / 54.673°š. pl. 25.314°r. ilg. / 54.673; 25.314 (Markučiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie kaimą Širvintų rajone žr. Markučiai (Širvintos).
Markučiai
Vietovė prijungta prie miesto XX a. 1-ajame dešimtmetyje
{{#if:280
Vilnelės gatvė
Markučiai
Markučiai
54°40′23″š. pl. 25°18′50″r. ilg. / 54.673°š. pl. 25.314°r. ilg. / 54.673; 25.314 (Markučiai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Rasų seniūnija
Vikiteka Markučiai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Markùčiai
Kilmininkas: Markùčių
Naudininkas: Markùčiams
Galininkas: Markučiùs
Įnagininkas: Markùčiais
Vietininkas: Markùčiuose
Istoriniai pavadinimai rus. Маркуци, lenk. Markucie

Markučiai – Vilniaus miesto dalis, esanti į pietryčius nuo miesto centro, kalvotoje vietovėje kairiajame Vilnios krante (ties Kaukysos žiotimis).[1] Iš šiaurės juosia Vilnia (kitapus – Belmontas), iš vakarų ribojasi su Paupiu, Rasų kolonija, iš pietų juosia Vilniaus–Naujosios Vilnios geležinkelio atkarpa (kitapus – Rasos, Ribiškės, rytuose dunkso miškai (už jų – Žemasis Pavilnys).

Patenka į Pavilnių regioninį parką, yra Markučių kraštovaizdžio draustinis (saugomi raguvynų eroziniai latakai).

Išlikęs Markučių dvaras ir parkas. Dvare įrengtas rusų poeto A. Puškino muziejus (įkurtas 1948 m., pirmasis literatūrinis muziejus Vilniuje). Markučių ąžuolyne buvo pirmoji Lietuvos kunigaikščių vasarvietė.

Vilnia ties Markučiais
Puškino muziejus
Markučių parkas

Markučius aptarnauja 10 ir 13 maršrutų autobusai (Paplaujos, Markučių st.).

Istorija

XIX a. 1-ojoje pusėje buvo žinomi kaip Svistapolė. XX a. minimas Vilnių dvaras. 1905 m. Mickūnų valsčiaus Markučių dvare (Puškinų valda) gyveno 84 žmonės.[2] 1931 m. – 113 gyventojų.[3]

Markučiai prie Vilniaus miesto prijungti XX a. 1-ajame dešimtmetyje.

Žymūs žmonės

1884 m. į Markučių dvarą atsikėlė gyventi Grigorijus Puškinas, poeto A. Puškino sūnus, vedęs rusų geležinkelių inžinieriaus A. Melnikovo dukterį. Kartu jis atsivežė ir tėvo daiktų, kurie iki šiol saugomi muziejuje.

Šaltiniai

  1. „Žemėlapis koordinatėmis 54.67 ir 25.31“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
  2. Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
  3. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.

Nuorodos