Užupis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°41′0″ š. pl. 25°19′0″ r. ilg. / 54.68333°š. pl. 25.31667°r. ilg. / 54.68333; 25.31667 (Užupis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 26: Eilutė 26:
[[1990]] m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę atsikūrė nekilnojamojo turto rinka, tačiau apleisti butai Užupyje buvo patrauklūs tik siauram žmonių ratui, todėl maždaug iki [[1996]] m. jie buvo parduodami daug pigiau, negu kituose rajonuose.
[[1990]] m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę atsikūrė nekilnojamojo turto rinka, tačiau apleisti butai Užupyje buvo patrauklūs tik siauram žmonių ratui, todėl maždaug iki [[1996]] m. jie buvo parduodami daug pigiau, negu kituose rajonuose.


Apleistuose Užupio pastatuose įsikūrę jauni menininkai išgarsėjo suorganizavę alternatyvios mados festivalį ArMada. Besiplečianti meninės orientacijos Užupio bendruomenė pasiskelbė ''„Nepriklausoma Užupio Respublika“''. Užupio Respublikos prezidentu paskelbtas režisierius [[Romas Lileikis]]. Kiekvienais metais, [[balandžio 1]] d., Užupyje įspūdingai minima „Neprigulimybės diena“.
Apleistuose Užupio pastatuose įsikūrę jauni menininkai išgarsėjo suorganizavę alternatyvios mados festivalį ArMada. Besiplečianti meninės orientacijos Užupio bendruomenė pasiskelbė ''„Nepriklausoma Užupio Respublika“''. Užupio Respublikos prezidentu paskelbtas režisierius [[Romas Lileikis]]. Kiekvienais metais, [[balandžio 1]] d., Užupyje įspūdingai minima „Neprigulimybės diena“. Užupis turi beveik visus privalomus respublikai statuso elementus: konstituciją, himną, prezidentą, premjerą, ambasadorius kitose užsienio šalyse, žemėlapį, istoriją, tradicijas, dvi bažnyčias, vyskupą ir Bernardinų kapines.
Užupyje galioja unikali Užupio respublikos konstitucija, kuri yra iškalta sienoje. Konstitucija išversta į devynias kalbas.

Užupio simbolis- undinėlė, dar vadinama Užupio mergele. Užupio ženklas- delnas – simbolizuoja, kad šis kraštas yra tolerantiškas ir atviras visam pasauliui. Centrinėje respublikos aikštėje stovi Užupio angelas.
Užupyje yra garsios Bernardinų kapines. Dėl antkapių originalumo ir meninės vertės šios kapinės įtrauktos į vertingiausių Europos kapinių sąrašą. <ref>http://www.lithuania.travel/lt/objektai/uzupis-/447</ref>


[[1997]] m. [[Jurgis Kunčinas]] išleido romaną ''„Blanchisserie, arba Žvėrynas-Užupis“''. Šou verslo atstovai bei kitos visuomenės grupės ėmė vertinti Užupį. Butai Užupyje ėmė brangti greičiau, negu kituose rajonuose, Užupis tapo mėgstama menininkų ir bohemos gyvenimo vieta. Maždaug [[2000]] m., miestui tvarkant Vilniaus Senamiestį, pradėti remontuoti ir Užupio fasadai bei sutvarkytos gatvės. Užupis palaipsniui praranda niūraus rajono įvaizdį. Vis dėlto Malūnų gatvėje ir „Meko skersvėjyje“ esama apgriuvusių arba neremontuojamų pastatų.
[[1997]] m. [[Jurgis Kunčinas]] išleido romaną ''„Blanchisserie, arba Žvėrynas-Užupis“''. Šou verslo atstovai bei kitos visuomenės grupės ėmė vertinti Užupį. Butai Užupyje ėmė brangti greičiau, negu kituose rajonuose, Užupis tapo mėgstama menininkų ir bohemos gyvenimo vieta. Maždaug [[2000]] m., miestui tvarkant Vilniaus Senamiestį, pradėti remontuoti ir Užupio fasadai bei sutvarkytos gatvės. Užupis palaipsniui praranda niūraus rajono įvaizdį. Vis dėlto Malūnų gatvėje ir „Meko skersvėjyje“ esama apgriuvusių arba neremontuojamų pastatų.

13:30, 25 lapkričio 2014 versija

Užupis
{{#if:
Užupio tiltas
Užupis
Užupis
54°41′0″ š. pl. 25°19′0″ r. ilg. / 54.68333°š. pl. 25.31667°r. ilg. / 54.68333; 25.31667 (Užupis)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Senamiesčio seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Ùžupis
Kilmininkas: Ùžupio
Naudininkas: Ùžupiui
Galininkas: Ùžupį
Įnagininkas: Ùžupiu
Vietininkas: Ùžupyje

Užupis – Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo Senamiesčio. Užupio dydis yra apie 0,6 km². Tai gana uždara teritorija, kurią iš trijų pusių nuo Senamiesčio skiria upė, iš kitos pusės yra stačios kalvos ir pramoninis rajonas.

Istorija

Šv. Baltramiejaus bažnyčia (1824 m.)

Užupio pavadinimas reiškia „už upės“.nes jį apraizgiusi upė Vilnelė. Užupis pradėjo augti kaip Vilniaus priemiestis XVI a. pradžioje pastačius pirmuosius tiltus per Vilnią. Čia daugiausia gyveno žydai. 1794 m. liepos 24 d. caro kariauna Užupyje surengė didelį pogromą, kurio metu žuvo bent 150 žydų. Didelė dalis Užupio gyventojų žuvo holokausto metu. Tarybiniais laikais buvo sunaikintos čia buvusios žydų kapinės. Iki Nepriklausomybės atkūrimo tai buvo vienas labiausiai apleistų Vilniaus rajonų, daugelis namų neturėjo elektros ir sanitarinių įrenginių. Dauguma butų senuose namuose buvo apšildomi malkomis, be karšto vandens. Gatvės naktimis buvo tamsios dėl perdegusių arba išdaužytų lempų. Daug metų Užupio pastatai ir gatvės nebuvo remontuoti. Vilniečiai Užupį žinojo kaip niūrų, apleistą rajoną.

XX a. viduryje Užupio viršuje pastatyti nauji menininkų butų ir dirbtuvių kvartalai, Užupio apačioje yra įsikūrusi Vilniaus dailės akademija. Dėl to Užupis Vilniaus menininkams turėjo ypatingą reikšmę.

Dabartis

1990 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę atsikūrė nekilnojamojo turto rinka, tačiau apleisti butai Užupyje buvo patrauklūs tik siauram žmonių ratui, todėl maždaug iki 1996 m. jie buvo parduodami daug pigiau, negu kituose rajonuose.

Apleistuose Užupio pastatuose įsikūrę jauni menininkai išgarsėjo suorganizavę alternatyvios mados festivalį ArMada. Besiplečianti meninės orientacijos Užupio bendruomenė pasiskelbė „Nepriklausoma Užupio Respublika“. Užupio Respublikos prezidentu paskelbtas režisierius Romas Lileikis. Kiekvienais metais, balandžio 1 d., Užupyje įspūdingai minima „Neprigulimybės diena“. Užupis turi beveik visus privalomus respublikai statuso elementus: konstituciją, himną, prezidentą, premjerą, ambasadorius kitose užsienio šalyse, žemėlapį, istoriją, tradicijas, dvi bažnyčias, vyskupą ir Bernardinų kapines. Užupyje galioja unikali Užupio respublikos konstitucija, kuri yra iškalta sienoje. Konstitucija išversta į devynias kalbas.

Užupio simbolis- undinėlė, dar vadinama Užupio mergele. Užupio ženklas- delnas – simbolizuoja, kad šis kraštas yra tolerantiškas ir atviras visam pasauliui. Centrinėje respublikos aikštėje stovi Užupio angelas. Užupyje yra garsios Bernardinų kapines. Dėl antkapių originalumo ir meninės vertės šios kapinės įtrauktos į vertingiausių Europos kapinių sąrašą. [1]

1997 m. Jurgis Kunčinas išleido romaną „Blanchisserie, arba Žvėrynas-Užupis“. Šou verslo atstovai bei kitos visuomenės grupės ėmė vertinti Užupį. Butai Užupyje ėmė brangti greičiau, negu kituose rajonuose, Užupis tapo mėgstama menininkų ir bohemos gyvenimo vieta. Maždaug 2000 m., miestui tvarkant Vilniaus Senamiestį, pradėti remontuoti ir Užupio fasadai bei sutvarkytos gatvės. Užupis palaipsniui praranda niūraus rajono įvaizdį. Vis dėlto Malūnų gatvėje ir „Meko skersvėjyje“ esama apgriuvusių arba neremontuojamų pastatų.

Gatvės

Užupyje yra šios gatvės:

  • Užupio gatvė
  • Filaretų gatvė
  • Polocko gatvė
  • Krivių gatvė
  • Kreivasis skersgatvis
  • Olandų gatvė
  • Varpų gatvė
  • Baltasis skersgatvis
  • Žvirgždyno gatvė
  • Malūnų gatvė
  • Paupio gatvė
  • Maironio gatvė

Taip pat Užupiui dažnai priskiriamas Paupio mikrorajonas. Jame yra šios gatvės:

  • Aukštaičių gatvė
  • Krivūlės gatvė
  • Kranto gatvė
  • Zarasų gatvė

Sportas

Nuorodos

Galerija

  1. http://www.lithuania.travel/lt/objektai/uzupis-/447