Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
Didžiausias gotikos kulto pastatas Lietuvoje. Halės ilgis – 42,2 m, plotis – 24,0 m. Centrinė [[nava]] yra dvigubai platesnė už šoninės. Centrinės navos tęsinys – žemesnė ir trumpesnė (20,2 m ilgio ir 13,0 m pločio) [[presbiterija]], atskirta smailia arka ir užbaigta trisiene [[Apsidė (architektūra)|apside]]. |
Didžiausias gotikos kulto pastatas Lietuvoje. Halės ilgis – 42,2 m, plotis – 24,0 m. Centrinė [[nava]] yra dvigubai platesnė už šoninės. Centrinės navos tęsinys – žemesnė ir trumpesnė (20,2 m ilgio ir 13,0 m pločio) [[presbiterija]], atskirta smailia arka ir užbaigta trisiene [[Apsidė (architektūra)|apside]]. |
||
XVI amžiaus pradžioje bažnyčia buvo įkomponuota į Vilniaus gynybinės sienos statybas, todėl sienose yra šaudymo angų. |
|||
[[Vaizdas:Bernardinų vienuolynas iš oro baliono.jpg|thumb|left|Bernardinų vienuolyno kompleksas iš oro baliono]] |
[[Vaizdas:Bernardinų vienuolynas iš oro baliono.jpg|thumb|left|Bernardinų vienuolyno kompleksas iš oro baliono]] |
||
Šiaurinėje pusėje prie bažnyčios šliejasi [[vienuolynas]]. Jis pastatytas kaip ir bažnyčia – XVI a. pr. Daug kartų rekonstruotas. Iki [[1746]] m. vienuolyne būta hipokaustinės šildymo sistemos. Panašios sistemos buvo [[Trakų salos pilis|Trakų salos pilyje]], [[Gedimino pilis|Vilniaus aukštutinėje pilyje]], [[Kauno rotušė]]je. Sovietmečiu buvo uždaryta. |
Šiaurinėje pusėje prie bažnyčios šliejasi [[vienuolynas]]. Jis pastatytas kaip ir bažnyčia – XVI a. pr. Daug kartų rekonstruotas. Iki [[1746]] m. vienuolyne būta hipokaustinės šildymo sistemos. Panašios sistemos buvo [[Trakų salos pilis|Trakų salos pilyje]], [[Gedimino pilis|Vilniaus aukštutinėje pilyje]], [[Kauno rotušė]]je. Sovietmečiu buvo uždaryta. |
||
Bažnyčioje vertinga XVI a. sienų tapyba ir seniausia Lietuvoje XV amžiaus meniška Nukryžiuotojo skulptūra. |
|||
XIX a. Bažnyčioje įrengti vargonai. <ref>http://www.lithuania.travel/lt/objektai/sv-onos-ir-bernardinu-baznycios/460</ref> |
|||
<br /> |
<br /> |
||
11:44, 25 lapkričio 2014 versija
54°40′59″ š. pl. 25°17′38″ r. ilg. / 54.68306°š. pl. 25.29389°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Vilniaus |
| Savivaldybė | Vilniaus miestas |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Adresas | Maironio g. 10 |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1516 m. |
| Stilius | gotika |
Kitos reikšmės – Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia.
Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Bernardinų bažnyčia, stovi Vilniaus senamiestyje, kairiajame Vilnios krante šalia Sereikiškių parko, tradiciškai vadintu Bernardinų sodu. Ji priklauso vienuoliams bernardinams. Mišios laikomos lietuvių, lotynų ir anglų kalbomis.
Su Šv. Onos bažnyčia ir vienuolyno pastatais sudaro reikšmingiausią Lietuvoje gotikos stiliaus pastatų ansamblį. Bažnyčios gotikinės dalies architektu laikomas Mykolas Enkingeris.
Pirmoji nedidelė medinė bažnyčia sudegė 1475 m. Netrukus pradėta statyti mūrinė bažnyčia nebuvo baigta, nes 1500 m. nusėdo pamatas, sienose atsirado plyšiai, griuvo skliautai. Viską teko nugriauti išskyrus zakristiją bei presbiteriją.
Bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo karų ir gaisrų. Po 1564 m. gaisro sumūryti šias dienas pasiekę krištoliniai ir tinkliniai skliautai. Priešais buvusį gotikinį portalą pristatytas priangis, atsirado sienų puošyba.
Didžiausias gotikos kulto pastatas Lietuvoje. Halės ilgis – 42,2 m, plotis – 24,0 m. Centrinė nava yra dvigubai platesnė už šoninės. Centrinės navos tęsinys – žemesnė ir trumpesnė (20,2 m ilgio ir 13,0 m pločio) presbiterija, atskirta smailia arka ir užbaigta trisiene apside.
XVI amžiaus pradžioje bažnyčia buvo įkomponuota į Vilniaus gynybinės sienos statybas, todėl sienose yra šaudymo angų.
Šiaurinėje pusėje prie bažnyčios šliejasi vienuolynas. Jis pastatytas kaip ir bažnyčia – XVI a. pr. Daug kartų rekonstruotas. Iki 1746 m. vienuolyne būta hipokaustinės šildymo sistemos. Panašios sistemos buvo Trakų salos pilyje, Vilniaus aukštutinėje pilyje, Kauno rotušėje. Sovietmečiu buvo uždaryta.
Bažnyčioje vertinga XVI a. sienų tapyba ir seniausia Lietuvoje XV amžiaus meniška Nukryžiuotojo skulptūra.
XIX a. Bažnyčioje įrengti vargonai. [1]
Nuorodos
- Bažnyčios istorija
- Vienuolyno ir bažnyčios istorija
- Bernardinų bažnyčia
- Bernardinų bažnyčia 2
- Bernardinų bažnyčios koplyčia
- Senovės apsuptyje (bernardinų bažnyčios kiemas)
|
Šis straipsnis apie katalikybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |