Kauno rotušė

Kauno rotušė, 2006 m.

Rotušė (XIX a., Napoleonas Orda)

Vaizdas:Kaunas Town Hall (beginning of 20th century).jpg

Rotušė XX a. pradžioje

Kauno rotušė yra Kauno senamiestyje (Rotušės a. 15), netoli Nemuno ir Neries santakos. Pagrindinis fasadas atgręžtas į rytus. Bokšto aukštis 53 m. Rotušė yra viso miesto senamiesčio centrinė dominantė. Aplink ją susiformavo Kauno Rotušės aikštė su Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia, Zabielų namais, Siručio rūmais, arklių pašto stoties pastatų kompleksu, Kunigų seminarijos rektorato rūmais ir Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia.

Istorija

Rotušės pastate įkurtas keramikos muziejus

Rotušė pradėta statyti 1542 m. pagal B. Choinauskio projektą. Manoma, kad 1562 m. ji buvo vienaaukštė, trinavė, be bokšto, netinkuotais fasadais, skliautuotais rūsiais. XVI a. antrojoje pusėje užstatytas antras aukštas, iš rytų pusės pristatytas aštuonių aukštų bokštas. Pirmojo aukšto patalpos pritaikytos prekybai ir kalėjimo sargybai, antrojo – magistratui, teismui, kanceliarijai, iždui, archyvui, bokšto rūsiai – kalėjimui, kiti rūsiai – prekėms laikyti.

1771–1780 m. pagal architekto Jono Matekerio projektą rotušė vėl rekonstruota: pastatas paaukštintas, išmūryti nauji karnizai, gotikinis bokštas iš išorės suskaidytas į penkis tarpsnius ir užstatytas šeštasis, perplanuotas vidus.

1824 m. buvusioje rotušėje įkurta stačiatikių cerkvė, vėliau – artilerijos šaudmenų sandėlis. 1838 m. rotušė pritaikyta caro laikinai rezidencijai. Tada pastatas šalia gotikos ir baroko įgavo klasicizmo bruožų.

1850 m. bokšte įrengtas ugniagesių stebėjimo punktas, 1865–1869 m. rotušėje veikė teatras, 1869–1944 m. – Kauno miesto savivaldybė, po Antrojo pasaulinio karo – Centrinio valstybinio archyvo Kauno filialas. 1951–1960 m. atiduota Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetui. 1932 m. Rotušės aikštės ansamblis pertvarkytas.

1967 m. gegužės mėn. pristatytas projektas Rotušės restauravimui ir pritaikymui Santuokų rūmams. 1968–1973 m. pastatas restauruotas pagal architekto Žibarto Simanavičiaus projektą. Nuo 1974 m. pirmojo ir antrojo aukštų patalpos pritaikytos Santuokų rūmams, o pastato rūsiai – Keramikos muziejui. 2003 m. spalio 9 d. Kauno rotušė įtraukta į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą.

Paskutinį kartą Rotušė buvo restauruota 2005 m. Prieš 30 metų pastatas buvo nudažytas jugoslaviškais sintetiniais nekvėpuojančiais dažais, kurie gerokai pakenkė išorinių sienų būklei. Po šiais dažais sienų tinkas pradėjo drėkti, pelyti, trūkinėti. Restauracijos metu seni dažai nuo pastato fasado buvo šalinami mechaniškai. Fasado spalva parinkta balto dramblio kaulo atspalvio, kuris yra artimiausias originaliai Kauno rotušės spalvai. Taip pat pakeisti langai, durys, lietvamzdžiai, suremontuotas bokšto laikrodis, atnaujinta vėtrungė. Darbai užtruko 8 mėnesius, atidarymas įvyko 2005 m. gruodžio 21 d.

1994 m. išleistas Kauno rotušei skirtas pašto ženklas (dail. Eugenijus Gūzas).

Kauno Rotušė šiomis dienomis

Šiuo metu miesto Rotušėje prasmingai siejasi senoji istorija ir dabartis. Čia įrengtas istorinis burmistro muziejus, saugomi, ceremonijose naudojami svarbiausi miesto atributai – didysis miesto raktas, mero ženklas (paauksuota grandinė), miesto herbų ir vėliavos etalonai, ceremonmeisterio ženklas ir tradicinis varpelis, laikinosios sostinės 1930 m.] istorinė vėliava. Rotušėje nuolat vyksta reprezentaciniai miesto renginiai, iškilmingos santuokų ceremonijos, veikia keramikos muziejus. Šalia pagrindinio įėjimo į Rotušę – XVI amžiaus vaško lydymo krosnies atodanga.

Miesto garbės svečių knyga

Didelę vertę įgijo miesto garbės svečių knyga, saugoma Rotušėje, kurioje šiuo metu yra per 350 įrašų, tarp kurių – keturių karalių ir karalienių, trijų kunigaikščių, dvylikos prezidentų, popiežiaus Jono Pauliaus II, kardinolų, Europos miestų merų ir kitų žymių žmonių linkėjimai. Ypatingą palinkėjimą Kaunui knygoje įrašė Dalai Lama.

Senoji pašto stotis

XIX amžiuje kuklesni Kauno miesto svečiai apsistodavo arklių pašto stotyje, pastatytoje Rotušės aikštės pakraštyje. Dabar pašto stotyje įkurtas Ryšių muziejus, pasakojantis apie ilgą ir permainingą žmonių bendravimo istoriją, o kieme nuolat budi pašto karieta. Muziejaus salėje galite sužinoti apie 1839 metais per Lietuvą nutiestą ilgiausią pasaulyje ­– net 1200 km ilgio – optinio telegrafo liniją.

Šaltiniai

• Antanas Pilypaitis. Kauno rotušė. – V.: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961.
• Vytautas Levandauskas, Regina Levandauskienė, Žibartas Simanavičius. Kauno rotušės aikštė. – V.: Mintis, 1981.
• Rimantas Šermukšnis. Kauno rotušė, 1542–2010. – K.: Kopa, 2010. – 160 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-772-19-4

Nuorodos

• Nuotraukų galerija
• Kauno rotušės 3D modelis