Lietuvos etnografijos muziejus

54°51′59″ š. pl. 24°11′32″ r. ilg.

Lietuvos liaudies buities muziejus – muziejus po atviru dangumi, atidarytas 1974 m. Rumšiškėse, prie Pravienos upelio žiočių, Kauno marių pakrantėje. Tai didžiausias ir žymiausias tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje, vienas didžiausių pagal užimamą plotą (195 ha) ir eksponuojamų nekilnojamųjų pastatų skaičių (149) muziejų Europoje.

Įėjimas į muziejų

Istorija

Ten, kur buvo įsikūrusios senosios Rumšiškės, dabar tyvuliuoja Kauno marios. Senasis miestelis buvo užtvindytas statant Kauno hidroelektrinę, o svarbiausi objektai - Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, jos varpinė ir dabartinėse Rumšiškių miestelio kapinėse stovinti koplyčia - perkelti.

Muziejaus įkūrimo idėją puoselėjo menotyrininkai Vacys Milius ir Klemensas Čerbulėnas, etnografas Izidorius Butkevičius, architektai Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Juozas Baršauskas. 1965 m. LSSR vyriausybė priėmė nutarimą dėl muziejaus steigimo. Muziejus įkurtas 1966 m. Pievelių kaimo vietoje. Tuomet čia gyveno 18 šeimų. 1966 m. parengtas detalusis planas.

1967 m. prasidėjo muziejaus statybos. Zonavimo ir ekspozicijos išdėstymo projektą parengė architektas Romanas Jaloveckas, projektą detalizavo architektės Birutė Kugevičienė, Diana Volungevičiūtė-Pikšrienė. 1974 m. atidarytos pirmosios ekspozicijos įrengimui vadovavo Klemensas Čerbulėnas, Stasys Daunys, Vytautas Stanikūnas. Pirmieji eksponatai – Šiluvos malūnas, namas iš Plungės rajono, dviaukštis svirnas iš Dzūkijos. Muziejus atidarytas 1974 m. birželio 21 d., jame buvo 52 pastatai. Tačiau statybos vyko toliau: suformuotas aukštaičių rėžinis kaimo fragmentas, dzūkų bendrė, išplėsta žemaičių kaimo struktūrinė dalis. Suvalkijos sektoriuje pastatyta vargana miškų darbininko sodyba ir malūnininko sodyba.

Po nepriklausomybės atgavimo muziejaus finansavimas sumažėjo. Daugiausia pajamų gaunama per kalendorines šventes – Užgavėnes, Velykas, Atvelykį, Jurgines, Sekmines, Kalėdas. Muziejuje galima pajodinėti ar važnyčioti arklius, visą muziejaus ekspoziciją aplankyti važiuojant brička. Per metus muziejų aplanko apie 90 000 lankytojų.

Sektoriai

Muziejus mena XVIII–XX a. laikotarpį Lietuvos kaime ir miesteliuose, yra Lietuvos etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatų. Čia yra svirnai, klėtys, tvartai, klojimai, daržinės, žardinės malkinės, malūnai, tvoros, šuliniai, liaudies architektūros bei senovinės žemdirbystės padargai. 6 km kelyje yra visų 4 Lietuvos etnografinių regionų sodybos, pavieniai pastatai, įvairios dirbtuvės, liaudies technikos paminklai. Muziejuje rengiamos tradicinės lietuvių šventės. Muziejus suskirstytas į etnografinius sektorius ir kelis kitus sektorius:

Muziejaus planas

• Aukštaitija
• Žemaitija
• Suvalkija
• Dzūkija
• Mažoji Lietuva
• miestelis
• jurta
• Tautos tremties ir rezistencijos ekspozicija

1974–1990 m. veikė Liaudies muzikos teatro trupė, Klojimo teatras, vadovas Povilas Mataitis. ^{[reikalingas šaltinis]}

Ekspozicija

Žemaitija

Troba iš Erlėnų

Užbradumės karčema

Klėtis iš Judrėnų

• XIX a. pirmos pusės klėtis (Judrėnai, Klaipėdos rajonas)
• 1871 m. tvartas (Gintališkė, Plungės rajonas)
• 1894 m. klojimas (Stumbriai, Plungės rajonas)
• XVIII–XIX a. sąvartos troba (Erlėnai, Kretingos rajonas)
• XIX a. pab. troba (Vismaldai, Telšių rajonas)
• XIX a. pr. tvartas (Žlibinai, Plungės rajonas)
• 1861 m. klėtis (Senoji Įpiltis, Kretingos rajonas)
• XVIII a. pab. karčema (Užbradumė, Plungės rajonas)
• 1856 m. numas (Narvaišiai, Plungės rajonas)
• XIX a. klėtis (Tėveliai, Skuodo rajonas)
• XIX a. daržinė (Peldžiai, Kretingos rajonas)
• XIX a. pr. tvartas (Smilksčiai, Kretingos rajonas)
• 1856 m. troba (Maloniškiai, Kretingos rajonas)
• 1862 m. klėtis (Maloniškiai, Kretingos rajonas)
• 1864 m. klėtis (Maloniškiai, Kretingos rajonas)
• XIX a. antros pusės duonos kepykla (Žeimiai, Plungės rajonas)
• XX a. pr. žardinė (Auksūdys, Kretingos rajonas)
• XIX a. pab. tvartas (Plikiai, Plungės rajonas)
• 1816 m. rūsys (Auksūdys, Kretingos rajonas)
• XVIII a. pab. troba (Sodalė, Skuodo rajonas)
• XIX a. pab. tvartas (Mižuikai, Plungės rajonas)
• XIX a. pr. klojimas (Mažieji Mostaičiai, Plungės rajonas)
• XVIII a. pab. daržinė (Vėlaičiai, Kretingos rajonas)
• 1746 m. klėtis (Jakštaičiai, Kretingos rajonas)
• 1855 m. troba (Dirgalis, Kretingos rajonas)
• 1828 m. klėtis (Dirgalis, Kretingos rajonas)
• 1873 m. klėtis (Dirgalis, Kretingos rajonas)
• XIX a. antros pusės daržinė (Dirgalis, Kretingos rajonas)
• 1859 m. tvartas (Dirgalis, Kretingos rajonas)
• 1802 m. klojimas (Dirgalis, Kretingos rajonas)

Suvalkija

Stuba iš Obelinės

Aliejinė iš Mažiškės

• XX a. pr. stuba (Obelinė, Marijampolės rajonas)
• XX a. pr. tvartas (Kupreliškiai, Vilkaviškio rajonas)
• XX a. pr. klėtis (Obelinė, Marijampolės rajonas)
• 1903 m. kluonas (Vinkšnupiai, Vilkaviškio rajonas)
• XX a. pr. maniežas (Braziūkai, Kauno rajonas)
• XX a. pr. miško darbininko stuba (Viliūšiai, Šakių rajonas)
• XX a. pr. ūkinis trobesys (Pūstauniškiai, Šakių rajonas)
• XX a. pr. tvartas (Bliuviškiai, Šakių rajonas)
• XX a. pr. tvartas (Bliuviškiai, Šakių rajonas)
• 1819 m. klėtis (Bambiniai, Vilkaviškio rajonas)
• XIX a. vid. malūnas (pervežamas, į muziejų atvežtas iš Plynių, Šakių raj.)
• XX a. pr. aliejinė (Mažiškė, Šakių rajonas)

Aukštaitija

Aukštaičių kaimas tolumoje, dešinėje – milo vėlykla iš Daubutiškių

Aukštaičių kaimas, dešinėje – pirkia iš Sėlės

Aukštaičių gryčia iš Spalviškių

• 1870 m. gryčia (Klepšiai, Panevėžio rajonas)
• 1905 m. trobesys (Kyliškiai, Biržų rajonas)
• XX a. pr. tvartas (Klausučiai, Biržų rajonas)
• 1879 m. klėtis (Krepšiai, Kupiškio rajonas)
• 1889 m. pirkia (Sėlė, Utenos rajonas)
• XX a. pr. dangtis (tvartas) (Pievelės, Kaišiadorių rajonas)
• XIX a. vid. klojimas (Ripaičiai, Utenos rajonas)
• XIX a. vid. svirnas (Vyžiai, Utenos rajonas)
• XX a. vid. gryčia (Kilbisai, Kėdainių rajonas)
• XIX a. vid. tvartas (Rimšėnai, Ignalinos rajonas)
• XIX a. pab. gryčia (Kamėnai, Kėdainių rajonas)
• XIX a. pab. ūkinis trobesys (Kamėnai, Kėdainių rajonas)
• XIX a. antros pusės rūmas (Gurai, Kupiškio rajonas)
• XIX a. antros pusės klojimas (Gyvakarai, Kupiškio rajonas)
• XX a. pr. daržinė (Mičiūnai, Kupiškio rajonas)
• XIX a. antros pusės klėtis (Vosgučiai, Rokiškio rajonas)
• 1900 m. tvartas (Ripaičiai, Utenos rajonas)
• XIX a. vid. pirkia (Kirdeikiai, Utenos rajonas)
• XIX a. pab. pirtis (Balteniškė, Ignalinos rajonas)
• XVIII a. vid. Račkiškės koplyčia (Račkiškė, Švenčionių rajonas)
• 1924 m. malūnėlis (Dauniškiai, Molėtų rajonas)
• 1922 m. milo vėlykla (Daubutiškės, Šalčininkų rajonas)
• 1864 m. gryčia (Spalviškiai, Biržų rajonas)
• 1872 m. tvartas (Barklainiai, Pasvalio rajonas)
• XIX a. antros pusės daržinė (Užusienis, Pasvalio rajonas)
• XX a. 2–4 dešimtmečio pirtis (Mičiūnai, Kupiškio rajonas)
• 1864 m. klojimas (Užusienis, Pasvalio rajonas)
• XIX a. antros pusės klėtis (Miegonys, Biržų rajonas)
• XIX a. antros pusės klėtis (Miegonys, Biržų rajonas)
• XX a. pr. malūnas (Akmenė, Raseinių rajonas)
• XX a. pr. kalvė (Aukštadvaris, Trakų rajonas)
• XX a. pr. gryčia (Mičiūnai, Kupiškio rajonas)
• XX a. pr. klėtis (Mičiūnai, Kupiškio rajonas)
• XIX a. antros pusės gryčia (Pakapiai, Kauno rajonas)
• 1868 m. klėtis (Svideniai, Kupiškio rajonas)

Dzūkija

Dzūkiška sodyba: priekyje – pirkia iš Zervynų ir pirkia iš Musteikos, dešinėje – tvartas iš Dubininko

• 1930 m. kluonas (Barčiai, Varėnos rajonas)
• 1946 m. tvartas (Dubininkas, Varėnos rajonas)
• 1926 m. svirnas (Marcinkonys, Varėnos rajonas)
• 1895 m. pirkia (Musteika, Varėnos rajonas)
• XX a. antros pusės kluonas (Darželiai, Varėnos rajonas)
• 1946 m. pirtis (Vazgirdonys, Varėnos rajonas)
• XX a. pr. tvartas (Jakėnai, Varėnos rajonas)
• XIX a. vid. pirkia (Zervynos, Varėnos rajonas)
• XIX a. vid. svirnas (Puvočiai, Varėnos rajonas)
• XX a. pr. kluonas (Kapiniškiai, Varėnos rajonas)
• XIX a. pab.–XX a. pr. pirtis (Užtakai, Kaišiadorių rajonas)
• 1920 m. pirkia ir tvartas (Vaitakarčmis, Varėnos rajonas)
• XX a. vid. grybų džiovykla (Zervynos, Varėnos rajonas)
• 1864 m. stuba (Jaseniauka, Lazdijų rajonas)
• XIX a. pab. tvartas (Beviršiai, Lazdijų rajonas)
• XIX a. pab. kluonas (Jaseniauka, Lazdijų rajonas)
• XIX a. vid. svirnas (Krūminiai, Varėnos rajonas)

Mažoji Lietuva

• 1904 m. stuba (Vabalai, Šilutės rajonas)
• 1904 m. staldas (tvartas) (Vabalai, Šilutės rajonas)

Miestelis

Šv. Florijono paminklas, toliau – gyv. prekybinis namas iš Telšių, vartai iš Žvėryno ir namas iš Girkalnio

Mokykla iš Plokščių

Baltas – gyv. namas iš Žemaičių Kalvarijos, raudonas – urmininko namas iš Kėdainių, geltoni – muzikontinė ir karčema

• XIX a. gyvenamasis prekybinis namas (vaistinė) (Žemaičių Kalvarija, Plungės rajonas)
• kalvė (?)
• XIX a. pab.–XX a. pr. urmininko namas (Kėdainiai)
• XIX a. pab. gyvenamasis namas (Musninkai, Širvintų rajonas)
• XIX a. pab.–XX a. pr. gyvenamasis namas (muzikontinė) (Plungė)
• XVIII a. pab. karčema (Kartena, Kretingos rajonas)
• ugniagesių stoginė (pagal 1926 m. pavyzdį Pakruojyje)
• XIX a. dviaukštis svirnas (Šniūraičiai, Radviliškio rajonas)
• XIX a. pab.–XX a. pr. amatininko (batsiuvio, pakinktininko) namas (Kėdainiai)
• XIX a. arbatinė (Šeduva, Radviliškio rajonas)
• XIX a. gyvenamasis prekybinis namas (Šiaulėnai, Radviliškio rajonas)
• XX a. pr. gyvenamasis prekybinis namas (Girkalnis, Raseinių rajonas)
• mediniai vartai (Žvėrynas, Vilnius)
• 1910 m. gyvenamasis prekybinis namas (Pušalotas, Pasvalio rajonas)
• 1909 m. gyvenamasis prekybinis namas (Telšiai)
• 1911 m. gyvenamasis prekybinis namas (Tabariškės, Šalčininkų rajonas)
• XIX a. pab. pirtis–alaus darykla (Stačiūnai, Pakruojo rajonas)
• XIX a. pab. klebonijos svirnas (Šaukėnai, Kelmės rajonas)
• XIX a. medinė bažnyčia (Sasnava, Marijampolės rajonas)
• Šv. Florijono paminklas (kopija pagal Tryškių, Telšių rajonas)
• Aikštės šulinys (pagal Labūnavos, Kėdainių raj. brėžinius)
• 1879 m. pradžios mokykla (Plokščiai, Šakių rajonas)
• XIX a. špitolė (Luokė, Telšių rajonas)
• XIX a. gyvenamasis namas (Žeimelis, Pakruojo rajonas)
• XX a. pr. gyvenamasis prekybinis namas (Kaunas)
• XIX a. pr. tvartas (Plateliai, Plungės rajonas)
• 1908 m. svirnelis (Žemaičių Kalvarija, Plungės rajonas)

Kita

Malūnas iš Vaivadiškių

• Aristavėlės dvaras (Aristava, Kėdainių rajonas)
• 1942 m. Arkties tremtinių žeminė (jurta)
• 1935 m. prekinis trėmimų vagonas
• XIX a. pab. karčema (Josvainiai, Kėdainių rajonas)
• 1824 m. ledainė (Mosėdis, Skuodo rajonas)
• XVIII a. klėtis (Nausėdai, Kretingos rajonas)
• XIX a. pab. klėtis (Večiai, Skuodo rajonas)
• XIX a. pr. klėtis (Kirkšiai, Kretingos rajonas)
• XIX a. vid. balandinė (Liubiškė, Švenčionių rajonas)
• 1901 m. malūnas (Vaivadiškiai, Ukmergės rajonas)
• 1888 m. svirnas (Markutiškės, Trakų rajonas)
• XIX a. antros pusės svirnas (Grybai, Švenčionių rajonas)
• XVI–XVII a. dvigalė pirtis (atkurta)
• 1924 m. klėtis (Steigviliai, Pakruojo rajonas)
• 1935 m. klojimas (Kirdeikiai, Utenos rajonas)

Direktoriai

• 1966–1989 m. Vytautas Stanikūnas
• 1989–1992 m. Zenonas Žumbakis
• 1992–2005 m. Stasys Gutautas
• nuo 2005 m. Violeta Reipaitė

Galerija

• 
• 
  Pirkios vidus
• 
  Miestelio sektoriaus aikštė
• 
  Namas iš Erlėnų, Kretingos raj
• 
  Jurta (įrengta lietuvių trėmimams atminti)
• 
  Račkiškės koplyčia
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Literatūra

• Lietuvio sodyba (sud. Rasa Bertašiūtė). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. – 203 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-624-87-5

Nuorodos

• Buities muziejaus svetainė
• Apie muziejų