Trakai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Atšauktas naudotojo 78.60.123.98 (Aptarimas) darytas keitimas 3659850 |
→Nuorodos: www.trakai-visit.lt |
||
Eilutė 152: | Eilutė 152: | ||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
{{vikižodynas|no=T}} |
{{vikižodynas|no=T}} |
||
* http://www.trakai.lt/ |
* http://www.trakai-visit.lt/ |
||
* [http://www.gigapan.org/gigapans/fullscreen/957355052db50008ad87cdce987d8536/ Trakų gigapanorama] |
* [http://www.gigapan.org/gigapans/fullscreen/957355052db50008ad87cdce987d8536/ Trakų gigapanorama] |
||
* [http://www.miesteliai.lt/miestas/trakai.html Miesteliai.lt] |
* [http://www.miesteliai.lt/miestas/trakai.html Miesteliai.lt] |
12:19, 16 lapkričio 2011 versija
Trakai | ||
---|---|---|
Galvės ežero saloje stovinti pilis | ||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
Valstybė | Lietuva | |
Apskritis | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė | Trakų rajono savivaldybė | |
Gyventojų | 5 266 | |
Plotas | 11,5 km² | |
Tankumas | 458 žm./km² | |
Altitudė | 155 m | |
Pašto kodas | LT-21001 | |
Vikiteka | Trakai | |
- Kitos reikšmės – Trakai (reikšmės).
Trakai – miestas Vilniaus apskrityje, už 30 km į vakarus nuo Vilniaus centro. Trakų rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Naujasodžio, Pietinė ir Šiaurinė).
Pietinėje Trakų dalyje veikia kultūros namai, Trakų rajono centrinė ligoninė ir poliklinika, paštas. Urbanistikos paminklas (nuo 1969 m.). Miesto dalys:
Gamta ir geografija
Miestas apsuptas ežerų, kuriuose gausu įvairaus dydžio salų (šiaurinį miesto pakraštį skalauja Galvė, rytinį – Lukos, arba Bernardinų ežeras, pietinį – Gilužis, vakarinį – Totoriškių ežeras). Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.
Trakai – viena mėgstamiausių trumpalaikio poilsio vietų. Čia tinkamos sąlygos pasimaudyti, galima pažvejoti, paplaukioti jachtomis, valtimis, platus įvairių kitų poilsio formų pasirinkimas.
Istorija
Seniausios archeologams žinomos gyvenvietės dabartinių Trakų vietoje gyvavo jau I tūkstm. pr. m. e. Tačiau pats Trakų vardas iš pradžių veikiausiai priklausė ne dabartiniams, bet Seniesiems Trakams – už 4 km į pietryčius nuo Trakų (minimi nuo 1337 m., tuo metu jau galėjusi būti kunigaikštystė). 1994-1997 m. archeologiniai tyrimai parodė, kad Senieji Trakai buvo įkurti apie XIII a. pabaigoje, tada tikriausiai paties Ldk Gedimino nurodymu visiškai „kultūriškai tuščioje“ vietoje iškirtus mišką ir sumūrijus gardinio tipo pilį. Tikėtina, kad būtent į šiuos Trakus 1321 m. Gediminas iš Kernavės ar kurios kitos vietos perkėlė savo kaip LDK monarcho sostinę, pastatydamas pilį (tiesa, jau 1322 m. perkeldamas sostinę į Vilnių). Tuo tarpu dabartiniai, arba Naujieji Trakai antruoju po Vilniaus LDK politiniu administraciniu centru (bet ne Lietuvos sostine) tapo tik apie 1375 m., LDK submonarchui Kęstučiui įsikūrus XIV a. II ketvirtyje ar viduryje pradėtoje statyti Trakų pusiasalio pilyje (pirmojoje Trakų pilyje), kuri buvo baigta XIV 8-ajame dešimtmetyje, tačiau sugriauta 1382–1383 m. vidaus kovų metu. 1409 m. baigta statyti Trakų salos pilis (antroji pilis Trakuose) buvo stipriausia ir didingiausia LDK. Ji iš karto tapo svarbiausia kunigaikščio Vytauto Didžiojo rezidencija.
XIV a. susiklostė linijinis miesto planas. Apie XV a. pradžią Trakams tapus nemažu miestu, 1409 m. jiems buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės, atidaryta parapinė mokykla [3]; šiek tiek vėliau tokias pačias teises – atskirai nuo krikščioniškosios miesto dalies – gavo ir Trakų karaimų bendruomenė. Miesto klestėjimo laikotarpiu laikomi XV ir XVI a., XV a. pastatyta rotušė.
Iki XVI a. pradžios Trakuose buvo saugomas LDK archyvas – Lietuvos Metrika. XVI–XVII a. Trakų kaip svarbaus politinio, prekybos ir kultūros centro reikšmė sunyko. Miestas labai nukentėjo XVII a. viduryje, vykstant Maskvos karui, kuomet Trakus kelerius metus niokojo Rusijos okupacinė kariuomenė, – būtent šio karo metu abidvi Trakų pilys virto griuvėsiais. 1654–1667 m. miestas apiplėštas ir sudegintas, 1700–1721 m. Šiaurės karo metu taip pat degė.
1915 m. vokiečių kariuomenės artilerijos apšaudymai sunaikino miesto centrą. 1938 m. įkurtas karaimų muziejus.
1954 m. dalis miesto teritorijos prijungta prie Senųjų Trakų apylinkės. 1960 m. įsteigtas Trakų kraštovaizdžio draustinis, 1991 m. – Trakų istorinis nacionalinis parkas. Sovietmečiu veikė turizmo bazė, kempingas, jachtų klubas, 2 irklavimo bazės. Pastatyti kultūros namai (architektas A. Paulauskas). 1996 m. patvirtintas dabartinis Trakų herbas. 2008 m. suteiktas kurortinės teritorijos statusas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||||
---|---|---|---|---|
Iki 1413 m. | ? | ? | Trakų kunigaikštystės sostinė | |
1413–1496 m. | ? | ? | Trakų vaivadijos centras | |
1496–1795 m. | ? | Trakų apskrities centras | ||
1795–1796 m. | ? | Vilniaus gubernija | Rusijos imperija | |
1796–1801 m. | ? | Lietuvos gubernija | ||
1801–1839 m. | ? | Vilniaus gubernija | ||
1839–1842 m. | ? | ? | ||
1842–1915 m. | ? | Trakų apskrities centras | ||
1915–1918 m. | ? | ? | ? | Vokietija |
1918–1920 m. | Trakų valsčiaus centras | Trakų apskrities centras | — | Lietuva |
1925–1939 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | Vilniaus vaivadija | Lenkija | |
1939–1940 m. | Vilniaus apskritis | — | Lietuva | |
1940–1950 m. | Trakų apskrities centras | |||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Trakų apylinkės centras | Trakų rajono centras | Vilniaus sritis | |
1953–1995 m. | ||||
1995– | Trakų seniūnijos centras | Trakų rajono savivaldybė | Vilniaus apskritis |
Pavadinimo kilmė
Miesto vardo kilmė aiški – jis kilęs nuo žodžio trãkas („pakilesnė vieta miške, iškirsta ar išdegusi miško vieta; visuma krūmų veislių, sudaranti žemutinį miško ardą“) daugiskaitos.
Architektūra ir kultūra
Gyvenamas lietuvių (60 proc.), lenkų (20 proc.), karaimų ir kitų tautybių atstovų. Trakų senamiestis yra vienas iš 5 valstybės saugomų Lietuvos senamiesčių (169 ha), saloje stovi pagrindinė miesto įžymybė – Trakų salos pilis. Įdomi ir informatyvi Trakų istorijos muziejaus ekspozicija Salos pilyje. Unikali karaimų etnografinė paroda. Yra Trakų alkakalnis.
Pačioje miesto šiaurėje, Galvės ežero Pilies saloje išlikusi gotikinė Trakų salos pilis (statyta nuo XIV a. II pusės iki Vytauto valdymo pabaigos), kurioje nuo 1962 m. veikia Trakų istorijos muziejus.
Be salos pilies, yra daug kitų architektūros paminklų:
- Trakų pusiasalio pilies (XIV a.) ir salos pilies (XV a. pradžia) liekanos. Pusiasalyje yra parkas;
- parapijinė Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, pašventinta 1409 m.;
- mūrinė Trakų Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvė (pastatyta 1863 m.);
- karaimų XVIII a. kenesa ir XIX–XX a. kapinės, senųjų kapinių vartai ir tvora yra architektūros paminklas (pirmoji pastatyta dar XV a.);
- Trakų dominikonų vienuolynas;
- Šv. Jono Nepomuko koplytstulpis (XVIII a. popiežiaus Klemenso XI karūnuotas stebuklingas Dievo Motinos paveikslas);
- į šiaurę nuo Pilies salos, Galvės ir Skaisčio ežerus skiriančiame pusiasalyje (buvusioje Algirdo saloje) išlikęs Užutrakio dvaras su XIX a. pabaigoje statytais neoklasicistiniais dvaro rūmais ir Eduardo Andrė projektuotu parku;
- Trakų buvusi smuklė (XVIII a. pabaiga – XIX a. pradžia);
- Trakų buvusio bernardinų vienuolyno liekanos;
- Totoriškių dvaras (XIX a.).
Karaimų g. 22 veikia Serajos Šapšalo rinkinių pagrindu sudaryta Trakų muziejaus karaimų parodos ekspozicija. Ji, po remonto, buvo atidaryta 1997 m. birželio 28 d., švenčiant karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-ąsias metines.
Kultūra:
- Trakų turizmo informacijos centras
- Trakų istorijos muziejus
- Sakralinio meno paroda
- Karaimų etnografinė paroda
- Trakų karališkasis rūmų teatras
Mieste vyksta Amatų dienos, muzikos festivalis „Čia mūsų namai“, kamerinės muzikos vakarai Užutrakio dvare.
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Vytauto Didžiojo gimnazija
- Trakų vidurinė mokykla
- Trakų pradinė mokykla
- Trakų viešoji biblioteka
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1870 m. ir 2001 m. | ||||||
1870 m.[2] | 1897 m.sur. | 1901 m.*[1] | 1939 m. | 1959 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
2 191 | 2 800 | 2 390 | 3 100 | 3 100 | ||
1970 m.sur.[4] | 1976 m.[5][6] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
4 691 | 6 000 | 5 763 | 6 703 | 5 725 | ||
| ||||||
|
Partnerystės ryšiai
|
Sportas
- Trakų FK (futbolas)
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Троки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 33А (66) : Томбигби — Трульский собор. С.-Петербургъ, 1901., 887 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 224 psl.
- ↑ (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 26.
- ↑ Trakai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 563 psl.
- ↑ Trakai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 369 psl.
- ↑ Trakai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 329
Literatūra
- Trakai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 442 psl.
- Mes sveikinam Trakus: fotoalbumas (sud. Neringa Mišeikienė, Arvydas Mišeikis, Dana Zacharevičienė). – Trakai: Voruta, 2011. – 94 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-510-42-0
Nuorodos
- http://www.trakai-visit.lt/
- Trakų gigapanorama
- Miesteliai.lt
- Trakų žemėlapis
- Buvęs Trakų dominikonų vienuolynas
- Viduramžių Lietuva, Lietuvos mūrinės pilys
- Turizmo informacija, turistiniai maršrutai, renginiai
Galerija
-
Miesto ir apylinkių žemėlapis
-
Senasis Trakų paštas
-
Pusiasalio pilies bokštas
-
Karaimų kenesa
-
Trakai 2009-02-16 Oro šventė
-
Buvusio bernardinų vienuolyno liekanos
|
|