Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia

Koordinatės: 55°27′05″š. pl. 26°19′51″r. ilg. / 55.451485°š. pl. 26.330706°r. ilg. / 55.451485; 26.330706
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°27′05″š. pl. 26°19′51″r. ilg. / 55.451485°š. pl. 26.330706°r. ilg. / 55.451485; 26.330706

Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia
Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Gedžiūnėliai
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta (įrengta) 1943 m.

Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia – bažnyčia, stovinti Gedžiūnėlių kaime, Ignalinos rajone, 1,2 km į rytus nuo kelio  1406  NaujasalisGrybėnaiNaujasis Daugėliškis , 8 km į pietus nuo Dūkšto, Dysnos upės dešiniajame krante. Bažnyčia stovi veikiančių kaimo kapinių apsuptyje, yra tradicinio gyvenamojo namo formos. Aptarnaujantis kunigas reziduoja Dūkšte.

Medinis drožinėtas altorius

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gedžiūnėliuose 1921 m. pastatyta kapinių koplyčia. Tai buvo pailgas namas su dvišlaičiu stogu, įėjimo durimis iš galo, į tris dalis padalintais langais. Iki 1931 m. pamaldos vyko vieną kartą per mėnesį.

Arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis leido kurti parapiją su sąlyga, jeigu pamaldos bus lenkų kalba. Gyventojai nesutiko. Nuo 1931 m. pamaldos vyko reguliariai.

Nuo 1921 iki 1941 m. Gedžiūnėliuose buvo tik koplyčia. 1939 m. Vilniaus kraštą grąžinus Lietuvai, tuometinė Daugėliškio parapija buvo padalinta į dvi dalis. Per ją ėjo tarpvalstybinė siena. Dalis Daugėliškio parapijos atsidūrė Baltarusijos SSR pusėje, todėl daugelis žmonių bėgo į Lietuvą. Taip kun. Petras Budra 1939 m. pasitraukė į Lietuvos Respubliką, apsigyveno Garšvinės kaime ir Gedžiūnėlių kapų koplyčioje pradėjo aukoti šv. Mišias. Gretimų kaimų žmonės, be šios koplyčios, melsdavosi ir Grybėnų kapinių koplyčioje.[1] Kai dėl silpnos sveikatos kun. Petras Budra išvyko, jį pakeitė Karolis Gumbaragis. Jo pastangomis 1941 m. Gedžiūnėliai tapo parapija, o 1943 m. pastatyta bažnyčia, pritaikant senosios koplyčios pastatą.[1]

Po 1966 m. kun. Jono Kardelio rūpesčiu bažnyčia restauruota ir išdažyta. Joje pastatytas medinis drožinėtas altorius, Kryžiaus kelio stotelės, medinis piliorius, klausyklos, žvakidės. Kun. J. Kardelio iniciatyva bažnyčią išpuošė medžio drožėjas iš Utenos Kazimieras Šėža.[2]

2021 m. paminėtas Gedžiūnėlių bažnyčios 100 metų jubiliejus (nuo kapinių koplyčios pastatymo) ir 80 metų, kaip įkurta parapija.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia tradicinio gyvenamojo namo formos, stačiakampio plano, vienabokštė, vienanavė. Statinys su varpinės bokšteliu, trisiene apside, prišlieta zakristija. Priekiniu fasadu orientuota į pietvakarius. Pagrindinis įėjimas įrengtas pastato priekyje, pro įstiklintą verandą. Šventorių juosia nemūrytų akmenų tvora su geležiniais varteliais.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Romutis Matkevičius (Matusa), Kazimieras Paulavičius. Koplyčios. Gedžiūnėliai. Mūsų Ignalina, 2014-07-22.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]