Azerbaidžanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Azerbaidžano Respublika
azer. Azərbaycan Respublikası
Azerbaidžano vėliava Azerbaidžano herbas
Vėliava Herbas
HimnasAzerbaidžano maršas

Azerbaidžanas žemėlapyje
Valstybinė kalba azerbaidžaniečių
Sostinė Baku
Didžiausias miestas Baku
Valstybės vadovai
 • Prezidentas
 • Ministras pirmininkas
 
Ilhamas Alijevas
Ali Asadov
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
86 600 km2 (112)
1,6 %
Gyventojų
 • 2021
 • Tankis
 
10 130 100[1] (90)
115 žm./km2 (99)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2019
45,284[2] mlrd. $ (91)
4 498[2] $ (119)
Valiuta Azerbaidžano manatas (₼) (AZN)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC+4 (AZT)
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Tarybų Sąjungos
1923 m. sausio 13 d.
1991 m. rugpjūčio 30 d.
Interneto kodas .az
Šalies tel. kodas +994
Kirčiavimas Azerbaidžãnas[3]

Azerbaidžanas (azer. Azərbaycan), oficialiai Azerbaidžano Respublika (azer. Azərbaycan Respublikası) – valstybė Vakarų Azijoje, Pietų Kaukazo regione. Šiaurėje ribojasi su Rusija, šiaurės vakaruose – su Gruzija, pietvakariuose ir vakaruose – su Armėnija ir Turkija, pietuose – su Iranu. Rytuose šalies krantus skalauja Kaspijos jūra. Azerbaidžanui priklausančią Nachičevanės Autonominę Respubliką nuo pagrindinės jo teritorijos skiria Armėnija. Azerbaidžanas nuo 2001 m. priklauso Europos Tarybai, bet Jungtinės Tautos laiko jį pietvakarių Azijos dalimi dėl jo geografinių ir kultūrinių charakteristikų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovės Persijos istorija
Proto-Elamo kultūra
Elamas, Džirofto civilizacija
Kasitai, Mana
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas
Medijos imperija
Achemenidų imperija
Makedonijos imperija
Seleukidai, Graikai-baktrai
Partai, Kušanai
Sasanidai, Eftalitai
Irano istorija, Afganistano istorija
Pagrindinis straipsnis – Azerbaidžano istorija.
Senovės istorija iki Islamo atėjimo: Senovės Persijos istorija, Medija.

Istorinis Azerbaidžano regionas yra kur kas didesnis nei dabartinė valstybė: jis buvo suprantamas kaip teritorija, besiribojanti su Didžiąja Armėnija, Turkijos ir Irano Kurdistanu, Persijos Gilanu ir Talyšu. Pagal vieną iš versijų Irano Azerbaidžano provincija visada buvo laikoma teritorija į pietus nuo Arakso upės, kaip žymima daugumoje enciklopedijų iki 1918 m. Tik po Pirmojo pasaulinio karo dalyje istorinio regiono susikūrusi nauja nepriklausoma vyriausybė draugiška Osmanams pavadino šalį, dabar žinomą kaip Azerbaidžano respublika, Azerbaidžanu.

Senovės istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Azerbaidžano istorija yra labai artimai susijusi su kitų Irano tautų istorija. I tūkst. pr. m. e. čia gyveno tauta medai, ir regionas buvo vadinamas Medija. Nuo VI a. pr. m. e. dalis ir priklausė Persijos Achemenidų imperijai. Po Aleksandro Makedoniečio užkariavimų tapo savarankiška Atropatenės satrapija. Vėliau vėl buvo užkariauta persų (Sasanidų). Romos imperijos laikais čia keletą šimtmečių gyvavo Albanijos valstybė, dėl kurios varžėsi Bizantija ir Persija.

Islamiška istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VIII a. užkariavo arabai, kurie pastatė Derbento tvirtovę. Tuo metu čia paplito islamas. VIII–X a. čia buvo vienas iš svarbių prekybos taškų – Bardos miestas. XI a., visą Didįjį Iraną užkariavus Seldžiukams, keitėsi regiono tautinė sudėtis: senąsias iranėnų tautas pakeitė tiurkai, vėliau žinomi kaip azeriai. Jie ir tapo dabartinių Azerbaidžano gyventojų protėviais, o regionas imtas vadinti Azerbaidžanu. XIII a. regioną užkariavo totoriai. XVI–XVII a. dėl Azerbaidžano varžėsi Turkija ir Persija.

Azerbaidžano žemėlapis
Azerbaidžano istorija
Senovės Persijos istorija
Albanija (Aršakidai > Mihranidai)
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Derbentas, Širvanas, Aranas (Šadadidai),
Sadžidai > Salaridai > Ravadidai
Seldžiukai > Eldegizidai > Chorezmidai
Ilchanidai > Jalairidai > Timūridai
Kara Kojunlu > Ak Kojunlu > Safavidai
Azerių chanatai (XVIII a.):
Širvanas, Baku, Karabachas, Gandža, Kuba, Šakė, Nachčivanas, Chojus, Tebrizas, Ardebilis
Rusijos imperija
Azerbaidžano Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR > Azerbaidžano TSR
Azerbaidžano Respublika

Rusijos įtakoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Petro I laikais, XVIII a. pirmoje pusėje, Rusija užkariavo didžiąją dalį Persijos teritorijos Kaukazo regione, įskaitant ir šiaurinį Azerbaidžaną. Vėliau iš čia buvo išstumti ir vėl užėmė šalį 1828 m., pagal Turkmančajaus sutartį. XIXXX a. Rusija siekė prisijungti visą Azerbaidžano regioną. Rusų valdžia skatino tiurkų ir armėnų varžymąsi dėl šalies ekonomikos valdymo. Vietos musulmonai turėjo privilegiją išsipirkti iš tarnybos kariuomenėje sumokėdami specialų mokestį. 1873 m. Azerbaidžane rasta naftos. Baku tapo dideliu pramoniniu miestu.

19071917 m. pagal sutartį su Anglija Rusija laikė visą Azerbaidžano regioną savo įtakos sfera, gavo koncesiją Džulfos-Tabriso-Urmijos geležinkeliui, laikė čia savo kariuomenę. Dėl to per Pirmąjį pasaulinį karą Turkija įsiveržė į Azerbaidžaną ir užėmė Tabrisą. Po 1917 m. Vasario revoliucijos Azerbaidžanas su Gruzija ir Armėnija sudarė Užkaukazės federaciją. Pradėta organizuoti sava kariuomenė, visų pirma turėjusi ginti sienas nuo turkų įsiveržimo, tačiau jų sulaikyti nepavyko. Žlugus Užkaukazės federacijai, 1918 m. gegužės 28 d. Azerbaidžanas pasiskelbė nepriklausoma Azerbaidžano Demokratine Respublika. Bolševikų ir armėnų spaudžiamas Azerbaidžanas pasikvietė į pagalbą Turkiją, kuri 1918 m. rugsėjo 15 d. užėmė Baku, tačiau lapkričio 10 d. pradėjo evakuotis. Tuomet Baku užėmė anglai. 1918 m. gruodžio 4 d. buvo sušauktas pirmasis parlamentas. Pradėta intensyviai organizuoti armija, kuri 1919 m. rugpjūčio mėn. kiek praplėtė Azerbaidžano sienas (Lenkorano žygis). 1919 m. sausio 8 d. Azerbaidžanas pasiuntė savo delegaciją į Paryžiaus taikos konferenciją, 1920 m. sausio 12 d. buvo pripažintas de facto. Po to, kai 1919 m. lapkričio 20 d. iš Azerbaidžano ėmė evakuotis anglai, nuo bolševikų Azerbaidžaną dengė A. Denikino armija, tačiau jai pralaimėjus, Raudonoji Armija 1920 m. sausio 27 d. užėmė Baku, o netrukus įsigalėjo visame Azerbaidžane.

1920 m. įkurta Azerbaidžano TSR (19201922 ir nuo 1936 m.). Ji sudaryta iš buvusių Baku ir Jelizavetpolio (Gandžos) gubernijų (be Zangezuro ir dalies Kazacho apskričių) ir Zakatulų apygardos. 19221936 m. Azerbaidžanas kartu su Gruzija ir Armėnija sudarė Užkaukazės SFSR.

Nepriklausomybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Azerbaidžanas tapo nepriklausoma valstybe po Tarybų Sąjungos žlugimo 1991 m.

Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Azerbaidžano politinė sistema.


Prezidentinė respublika. Per paskutinius parlamento rinkimus Europos Tarybos stebėtojai nustatė daug rinkimų įstatymo pažeidimų.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Azerbaidžano rajonai.

Azerbaidžanas yra suskirstytas į:

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Azerbaidžano geografija.
Azerbaidžano kraštovaizdis

Azerbaidžanas išsidėstęs Užkaukazės regiono rytuose, prie vakarinio Kaspijos jūros kranto. Apie pusę šalies ploto užima kalnai: šiaurėje iškilęs Didžiojo Kaukazo kalnagūbris, kuriame yra aukščiausia šalies vieta – Bazardiuziu kalnas (4466 m). Pietvakariuose iškilę Mažojo Kaukazo kalnai, o pietryčiuose – Talyšo kalnai, kuriuos nuo Kaspijos skiria Lenkoranės žemuma. Centrinę Azerbaidžano dalį užima Kuros-Arakso žemuma.

Būdingas daugiausia subtropinis klimatas. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo 0 °C iki +3 °C lygumose ir nuo +3 °C iki –10 °C kalnuose. Liepos mėnesį atitinkamai nuo +25 °C lygumose iki +5 °C kalnuose. Prieškalnėse per metus vidutiniškai iškrenta 200 mm kritulių, o kalnuose ir Lenkoranės žemumoje – 1400 mm.

Svarbiausia šalies upė Kura su intakais Araksu, Ganychu, Gabyru, Terteru. Keletas neilgų upių įteka į Kaspiją (Samuras, Sumgaitas, Kubialčajus). Kalnuose telkšo keletas nedidelių ežerų (didžiausias – Sarysu, 67 km²), o Kuros slėnyje įrengtas didelis Mingečauro tvenkinys.

Iki 200 m aukščio vyrauja pilkžemių dirvožemiai, aukščiau – kalnų miškiniai ir kalnų pieviniai, Lenkoranės žemumoje – geltonžemiai. Būdingos pusdykumės, sausosios stepės. Kalnuose auga ąžuolų, bukų, kaštonų miškai, o aukštikalnėse – subalpinės ir alpinės pievos[4].

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Azerbaidžano ekonomika.
Du trečdaliai Azerbaidžano yra praturtinti nafta ir gamtinėmis dujomis[5]

Svarbiausia Azerbaidžano ekonomikos šaka yra naftos pramonė. Auginamos avys, ožkos, kupranugariai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Azerbaidžano demografija.
Tautinį šokį šokančios azerbaidžanietės

Etninė sudėtis (1999 m. surašymo duomenys)[6][7]:

Pasiskirstymas pagal kalbas atspindi etninę sudėtį: 90,3 % kalba azerbaidžanietiškai, 2,2 % – lezginų kalba, 1,8 % – rusiškai, 1,5 % – armėniškai (beveik visi gyvena Kalnų Karabache), 3,3 % – kitomis kalbomis.[6]

Daug rusų ir armėnų paliko šalį devintame XX amžiaus dešimtmetyje: pasak ankstesnio surašymo, 1989 m. Azerbaidžane gyveno 392 000 rusų (5,6 % visos tuometinės šalies gyventojų)[10] ir 390 000 armėnų.[11] Didelė dalis etninių azerbaidžaniečių gyvena Irane. Pasak CŽV pasaulio faktų knygoje pateiktų apskaičiavimų, ten jų yra net 16 milijonų, jie sudaro 24 % Irano gyventojų.[12] Azerbaidžaniečių kalbą moka maždaug ketvirtadalis Irano gyventojų.

Mečetė Baku mieste

Azerbaidžanas neturi jokios oficialios religijos, konstitucija garantuoja tikėjimo laisvę. Pasak 1995 m. surašymo, 93,4 % gyventojų yra musulmonai (tarp jų 85 % yra šiitai, 15 % – sunitai), 4,8 % – stačiatikiai ir 1,8 % – kitų religijų atstovai. Tiesa, šie duomenys rodo tik priskyrimą religijai. Realybėje daug žmonių nepraktikuoja jokios religijos.[6]

Didžiausi miestai (pagal 2009 m. apskaičiavimus Archyvuota kopija 2009-02-15 iš Wayback Machine projekto.):

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Azerbaidžano kultūra.

Didžiąją dalį Azerbaidžano gyventojų sudaro azerbaidžaniečiai, bet yra ir tautinių mažumų, kurios gyvena skirtingose šalies dalyse ir taip pat daro įtaką šalies kultūrai.

Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Azerbaidžanas
  1. „Azərbaycan əhalisinin sayı artıb - RƏSMİ“. oxu.az. 19 May 2021. Nuoroda tikrinta July 8, 2021.
  2. 2,0 2,1 „Report for Selected Countries and Subjects“. imf.org. International Monetary Fund. April 2019. Nuoroda tikrinta 16 August 2019.
  3. „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
  4. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 14
  5. „Azerbaijan – General Information“. Heydar Aliyev Foundation. Suarchyvuota iš originalo 2007-05-28. Nuoroda tikrinta 2007-05-22.
  6. 6,0 6,1 6,2 CŽV faktų knyga: Azerbaidžanas Archyvuota kopija 2016-07-09 iš Wayback Machine projekto.
  7. Results of population censuses in Azerbaijan for 1979, 1989, and 1999 Archyvuota kopija 2007-07-16 iš Wayback Machine projekto..
  8. Disputed number of Talysh in Azerbaijan Archyvuota kopija 2017-03-14 iš Wayback Machine projekto..
  9. Reasons for the dispute around the number of Talysh in Azerbaijan: One Europe, Many Nations: A Historical Dictionary of European National Groups, by James Minahan, Greenwood, 2000, ISBN 0-313-30984-1, ISBN 978-0-313-30984-7, p. 674 (viewable on Google Books).
  10. Southern Caucasus: Facing Integration Problems, Ethnic Russians Long For Better Life. EurasiaNet.org. August 30, 2003.
  11. Azerbaijan: The Status of Armenians, Russians, Jews and other minorities Archyvuota kopija 2010-11-22 iš Wayback Machine projekto. (PDF). United States Citizenship and Immigration Services (USCIS).
  12. CIA – The World Factbook. „Iran“ Archyvuota kopija 2012-02-03 iš Wayback Machine projekto..