Tikrinti atskirus pakeitimus
This page allows you to examine the variables generated by the Abuse Filter for an individual change.
Kintamieji sugeneruoti šiam pakeitimui
Kintamasis | Reikšmė |
---|---|
Naudotojo redagavimų skaičius (user_editcount) | null |
Naudotojo sąskaitos vardas (user_name) | '188.69.19.128' |
Laikas kada e-mail adresas buvo patvirtintas (user_emailconfirm) | null |
Naudotojo paskyros amžius (user_age) | 0 |
Grupės (imtinai), kurioms naudotojas priklauso (user_groups) | [
0 => '*'
] |
Teisės, kurias turi vartotojas (user_rights) | [
0 => 'createaccount',
1 => 'read',
2 => 'edit',
3 => 'createpage',
4 => 'createtalk',
5 => 'writeapi',
6 => 'viewmyprivateinfo',
7 => 'editmyprivateinfo',
8 => 'editmyoptions',
9 => 'abusefilter-log-detail',
10 => 'urlshortener-create-url',
11 => 'centralauth-merge',
12 => 'abusefilter-view',
13 => 'abusefilter-log',
14 => 'vipsscaler-test'
] |
Ar naudotojas redaguoja naudodamas mobilųjį įskiepį (user_mobile) | true |
Visuotinės grupės, kurioms priklauso vartotojas (global_user_groups) | [] |
Visuotinis naudotojo keitimų skaičius (global_user_editcount) | 0 |
Ar naudotojas redaguoja per mobiliąją programėlę (user_app) | false |
Puslapio ID (page_id) | 712 |
Puslapio vardų sritis (page_namespace) | 0 |
Puslapio antraštė (be vardų srities) (page_title) | 'Saturnas' |
Pilna puslapio antraštė (page_prefixedtitle) | 'Saturnas' |
Paskutiniai dešimt vartotojų, keitusių puslapį (page_recent_contributors) | [
0 => '188.69.19.128',
1 => 'Zygimantus',
2 => 'Homobot',
3 => 'Snooker',
4 => 'Homo ergaster',
5 => '90.135.22.170',
6 => 'מקף',
7 => '87.247.111.74',
8 => '88.222.161.83',
9 => '94.232.124.84'
] |
Puslapio amžius (sekundėmis) (page_age) | 640017530 |
Veiksmas (action) | 'edit' |
Redagavimo pastaba (summary) | '' |
Time since last page edit in seconds ($1) (page_last_edit_age) | 74 |
Seno turinio modelis (old_content_model) | 'wikitext' |
Naujo turinio modelis (new_content_model) | 'wikitext' |
Senasis viki teksto puslapis, prieš redagavimą (old_wikitext) | '{{otheruses}}'''Saturnas''' – antra pagal dydį (po [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]]) ir šešta pagal atstumą nuo [[Saulė]]s planeta (tarp [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] ir [[Uranas (planeta)|Urano]]).<ref>{{VLE|XXI|174-175||Aloyzas Pučinskas. Saturnas}}</ref> Saturnas yra dujinė [[planetos milžinės|planeta milžinė]], yra devynis kartus didesnis už [[Žemė]]s.<ref name="Radius ref">{{cite web |url=http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |title=Characteristics of Saturn |accessdate=2010-07-05 |last=Brainerd |first=Jerome James |date=2004-11-24 |publisher=The Astrophysics Spectator |archiveurl=https://web.archive.org/web/20111001102834/http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |archivedate=2011 m. spalio 1 d.|df=}}</ref><ref name="Radius ref 2">{{cite web |url=http://scienceray.com/astronomy/general-information-about-saturn-2/1/ |title=General Information About Saturn |work=Scienceray |date=2011-07-28|accessdate=2011-08-17 |archiveurl=https://web.archive.org/web/20111007220627/http://scienceray.com/astronomy/general-information-about-saturn-2/1/ |archivedate=2011-10-07|df=}}</ref> Spėjama, kad Saturno vidų sudaro iš [[geležis|geležies]] ir [[nikelis|nikelio]] bei [[silicio oksidas|silikatų]] uolienų sudarytas branduolys, apsuptas storu [[metalinis vandenilis|metalinio vandenilio]] sluoksniu, kurį savo ruožtu supa skysto [[helis|helio]] sluoksnis. Planeta pavadinta romėnų [[Saturnas (mitologija)|turto ir žemdirbystės dievo]] vardu; ženklas ([[File:Saturn symbol (fixed width).svg|16px|♄]]) vaizduoja [[Pjautuvas|pjautuvą]].
Saturnas nuo Saulės vidutiniškai nutolęs per 1429 milijonų km. Aplink Saulę apsisuka per 29,64 metus. Turi [[Saturno žiedai|žiedų]] sistemą, sudarytą daugiausiai iš ledo dulkelių; taip pat yra uoliėnų nuolaužų ir [[kosminės dulkės|kosminių dulkių]]. Turi bent 83 palydovus<ref name="Ashton2022">{{cite journal|first1 = Edward |last1 = Ashton|first2 = Brett |last2 = Gladman|first3 = Matthew |last3 = Beaudoin|first4 = Mike |last4 = Alexandersen|first5 = Jean-Marc |last5 = Petit|title = Discovery of the Closest Saturnian Irregular Moon, S/2019 S 1, and Implications for the Direct/Retrograde Satellite Ratio|url = https://iopscience.iop.org/article/10.3847/PSJ/ac64a2/pdf|journal = The Astronomical Journal|date = 2022 m. gegužės mėn.|volume = 3|issue = 5|page = 5|id = 107|doi = 10.3847/PSJ/ac64a2|bibcode = 2022PSJ.....3..107A|s2cid = 248771843}}</ref>, iš kurių 53 turi pavadinimus, neįskaitant šimtų [[mažieji palydovai|mažųjų palydovų]], sutinkamų žieduose. [[Titanas (palydovas)|Titanas]], didžiausias Saturno ir antras didžiausias Saulės sistemos palydovas yra didesnis už [[Merkurijus|Merkurijų]], tačiau turįs mažesnę masę. Tai vienintelis palydovas Saulės sistemoje turįs pakankamai tankią atmosferą.<ref name="Titan ref">{{cite web |url=http://saturn.jpl.nasa.gov/news/features/saturn-story/moons.cfm |title=The Story of Saturn |access-date=2007-07-07 |last=Munsell |first=Kirk |date=2005-04-06 |publisher=NASA Jet Propulsion Laboratory; California Institute of Technology |archive-url=https://web.archive.org/web/20080816074342/http://saturn.jpl.nasa.gov/news/features/saturn-story/moons.cfm |archive-date=2008-08-16 |url-status=dead }}</ref>
== Sudėtis ==
Saturnas priklauso didžiosioms dujų planetoms. Jo atmosfera (kaip ir Jupiterio) susideda daugiausia iš [[Vandenilis|vandenilio]] ir [[Helis|helio]], tačiau kitokiu santykiu. Jeigu Jupiterio atmosferoje šie elementai yra panašiu santykiu, kaip ir Saulėje, tai Saturne helio dalis yra žymiai mažesnė. Vėjo greičiai Saturno atmosferoje siekia iki 500 m/s.<ref>Palmira Pečiuliauskienė, Alfonsas Rimeika. ''Fizika: išplėstinis kursas: vadovėlis 12 klasei.'' Vilnius: Logotipas, 2009, 234 p. ISBN 978-5-430-05444-1.</ref> Kartu su [[Jupiteris (planeta)|Jupiteriu]] Saturnas sudaro 92% visos Saulės sistemos planetų masės.<ref name=ssr152_1_423>{{Cite journal |last1=Fortney |first1=Jonathan J. |last2=Nettelmann |first2=Nadine |title=The Interior Structure, Composition, and Evolution of Giant Planets |journal=Space Science Reviews |volume=152 |issue=1–4 |pages=423–447 |date=May 2010 |doi=10.1007/s11214-009-9582-x |bibcode=2010SSRv..152..423F |arxiv=0912.0533|s2cid=49570672 }}</ref>
[[Vaizdas:Saturn eclipse exaggerated.jpg|kairėje|miniatiūra|285px|Saturno žiedai. Fotografuota iš [[Cassini-Huygens]] kosminio zondo 2006 m. rugsėjo 15 d.]]
== Fizinės charakteristikos ==
Planetos masė 95 kartus viršija [[Žemė]]s masę. Aplink ašį Saturnas apsisuka per 10,25 val. Saturno žiedas susidaręs iš ledo gabaliukų. Šiauriniame poliuje stebėta [[Saturno šešiakampis|šešiakampė debesų]] sistema.
Saturnas yra antroji pagal dydį Saulės sistemos planeta. Jo [[pusiaujas|pusiaujinis]] skersmuo 120 000 km, [[ašigalis|ašigalinis]] – 12000 km trumpesnis. Planeta smarkiai suplota pirmiausia dėl nedidelio vidutinio tankio, kuris mažesnis negu [[vanduo|vandens]], ir antra, dėl spartaus sukimosi apie ašį. Saturne daugiausia yra [[vandenilis|vandenilio]]. Jame šiek tiek daugiau [[metanas|metano]] ir mažiau [[amoniakas|amoniako]] negu [[Jupiteris (planeta)|Jupiteryje]]. Nors Saturno masė 95 kartus didesnė negu [[Žemė]]s, laisvojo kritimo pagreitis ties paviršiumi beveik toks pat kaip Žemėje.
== Palydovai ==
{{pagr|Saturno palydovai}}
Saturnas turi 83 palydovus, iš kurių 53 turi oficialius pavadinimus. Keli jų: [[Titanas (palydovas)|Titanas]], [[Panas (palydovas)|Panas]], [[Atlantas (palydovas)|Atlantas]], [[Prometėjas (palydovas)|Prometėjas]], [[Pandora (palydovas)|Pandora]], [[Epimetėjas (palydovas)|Epimetėjas]], [[Janas (palydovas)|Janas]], [[Mimas (palydovas)|Mimas]], [[Enceladas (palydovas)|Enceladas]], [[Tetija (palydovas)|Tetija]], [[Telesta (palydovas)|Telesta]], [[Kalipsė (palydovas)|Kalipsė]], [[Dionė (palydovas)|Dionė]], [[Elenė (palydovas)|Elenė]], [[Rėja (palydovas)|Rėja]], [[Hiperionas (palydovas)|Hiperionas]], [[Japetas (palydovas)|Japetas]], [[Febė (palydovas)|Febė]]. Seniausiai atrastas [[Titanas]] (1655 m.), naujausiai - [[S/2019 S 1]] (2019 m.) Priklausomai nuo to, kuriai orbitos grupei priklauso, palydovams suteikiami su [[senovės keltų religija|keltų]], [[skandinavų mitologija|senovės skandinavų]] ar [[inuitų]] panteonu susiję pavadinimai.<ref name="NameSaturnsMoons">{{cite web|url=https://carnegiescience.edu/NameSaturnsMoons|title=Help Name 20 Newly Discovered Moons of Saturn!|publisher=Carnegie Science|date=2019 m. spalio 7 d.|access-date=2019 m. spalio 9 d.}}</ref><ref name="Carnegie2019">{{cite web|title=Saturn Surpasses Jupiter After The Discovery Of 20 New Moons And You Can Help Name Them!|url=https://carnegiescience.edu/news/saturn-surpasses-jupiter-after-discovery-20-new-moons-and-you-can-help-name-them|publisher=Carnegie Science|date=2019 m. spalio 7 d.}}</ref>
== Stebėjimai ==
Apie Saturną buvo žinoma nuo priešistorinių laikų.<ref name="NMM Saturn 2">{{cite web |title=Observing Saturn |url=http://www.nmm.ac.uk/server/show/conWebDoc.13852/viewPage/5 |publisher=[[National Maritime Museum]] |access-date=2007-07-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070422014136/http://www.nmm.ac.uk/server/show/conWebDoc.13852/viewPage/5 |archive-date=2007-04-22|date=2015-08-20 }}</ref>. [[Babilonas|Babilono]] astronomai sistemiškai tyrinėjo ir fiksuodavo Saturno judėjimą.<ref>{{cite journal |title=Babylonian Observational Astronomy |first1=A. |last1=Sachs |journal=[[Philosophical Transactions of the Royal Society of London]] |volume=276 |issue=1257 |date=1974-05-02 |pages=43–50 |jstor=74273 |doi=10.1098/rsta.1974.0008 |bibcode=1974RSPTA.276...43S|s2cid=121539390 }}</ref> Senovės Graikijoje planeta buvo žinoma {{grc|Φαίνων}} '''''Fainon''''' vardu,<ref>{{LSJ|*fai/nwn|Φαίνων|ref|mLSJ}}.</ref>, o romėnų laikais - kaip „[[Saturnas (mitologija)|Saturno]] žvaigždė“.<ref>Cicero, ''De Natura Deorum''.</ref> Anot romėnų mitologijos, planeta buvo šventa žemdirbystės dievui Saturnui, kurio garbei planeta ir pavadinta.<ref>{{cite web |title=Starry Night Times |url=http://www.starrynight.com/sntimes/2006/2006-01-full.html |access-date=5 July 2007 |date=2006 |publisher=Imaginova Corp. |archive-url=https://web.archive.org/web/20091001001723/http://starrynight.com/sntimes/2006/2006-01-full.html |archive-date=2009-10-01 |url-status=dead }}</ref> Romėnai Saturną laikė graikiško dievo [[Kronas|Krono]] analogu; dėl šios priežasties [[graikų kalba|dabartine graikų kalba]] planeta vadinama {{el|Κρόνος|label=none}} (''Kronos'').<ref>{{cite web |url=http://www.greek-names.info/greek-names-of-the-planets/ |title=Greek Names of the Planets |access-date=2012-07-14 |quote=The Greek name of the planet Saturn is Kronos. The Titan Cronus was the father of [[Zeus]], while Saturn was the Roman God of agriculture. |date=2010-04-25 |archive-date=2010-05-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100509164917/http://www.greek-names.info/greek-names-of-the-planets/ |url-status=live }}</ref>
Saturną ir jo aplinką tyrinėjo erdvėlaiviai ''Pioneer 11'', ''Voyager 1'', ''Voyager 2'', ''Cassini-Huygens''.<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/saturnas-1/ Saturnas ([[VLE]])]</ref>
== Galerija ==
<gallery>
Vaizdas:Saturnas 2007.jpg|Cassini fotografuota, Saturnas, 2007
Vaizdas:Saturno ziedai2 2007.jpg|[[Cassini]] fotografuota, Saturno žiedai, 2007
Vaizdas:Saturnas is apacios 2007.jpg|Cassini fotografuota, Saturnas iš „apačios“, 2007
Vaizdas:Saturn hexagonal north pole feature.jpg|Šešiakampiai debesys
Vaizdas:Saturn symbol.svg|Saturno simbolis
</gallery>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* [http://www.astro.lt/enciklopedija/s/saturnas.html Astronomijos enciklopedija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20040824120440/http://www.astro.lt/enciklopedija/s/saturnas.html |date=2004-08-24 }}
{{commons|Saturn (planet)}}
{{SavStr}}
{{Saulės sistema}}
{{Vikižodynas|Saturnas|no=T}}
[[Kategorija:Saturnas| ]]' |
Naujas viki teksto puslapis, po redagavimo (new_wikitext) | '{{otheruses}}'''Saturnas''' – antra pagal dydį (po [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]]) ir šešta pagal atstumą nuo [[Saulė]]s planeta (tarp [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] ir [[Uranas (planeta)|Urano]]).<ref>{{VLE|XXI|174-175||Aloyzas Pučinskas. Saturnas}}</ref> Saturnas yra dujinė [[planetos milžinės|planeta milžinė]], yra devynis kartus didesnis už [[Žemė]]s.<ref name="Radius ref">{{cite web |url=http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |title=Characteristics of Saturn |accessdate=2010-07-05 |last=Brainerd |first=Jerome James |date=2004-11-24 |publisher=The Astrophysics Spectator |archiveurl=https://web.archive.org/web/20111001102834/http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |archivedate=2011 m. spalio 1 d.|df=}}</ref><ref name="Radius ref symbol (fixed width).svg|16px|♄]]) vaizduoja [[Pjautuvas|pjautuvą]].
Saturnas nuo Saulės vidutiniškai nutolęs per 1429 milijonų km. Aplink Saulę apsisuka per 29,64 metus. Turi [[Saturno žiedai|žiedų]] sistemą, sudarytą daugiausiai iš ledo dulkelių; taip pat yra uoliėnų nuolaužų ir [[kosminės dulkės|kosminių dulkių]]. Turi bent 83 palydovus<ref name="Ashton2022">{{cite journal|first1 = Edward |last1 = Ashton|first2 = Brett |last2 = Gladman|first3 = Matthew |last3 = Beaudoin|first4 = Mike |last4 = Alexandersen|first5 = Jean-Marc |last5 = Petit|title = Discovery of the Closest Saturnian Irregular Moon, S/2019 S 1, and Implications for the Direct/Retrograde Satellite Ratio|url = https://iopscience.iop.org/article/10.3847/PSJ/ac64a2/pdf|journal = The Astronomical Journal|date = 2022 m. gegužės mėn.|volume = 3|issue = 5|page = 5|id = 107|doi = 10.3847/PSJ/ac64a2|bibcode = 2022PSJ.....3..107A|s2cid = 248771843}}</ref>, iš kurių 53 turi pavadinimus, neįskaitant šimtų [[mažieji palydovai|mažųjų palydovų]], sutinkamų žieduose. [[Titanas (palydovas)|Titanas]], didžiausias Saturno ir antras didžiausias Saulės sistemos palydovas yra didesnis už [[Merkurijus|Merkurijų]], tačiau turįs mažesnę masę. Tai vienintelis palydovas Saulės sistemoje turįs pakankamai tankią atmosferą.<ref name="Titan ref">{{cite web |url=http://saturn.jpl.nasa.gov/news/features/saturn-story/moons.cfm |title=The Story of Saturn |access-date=2007-07-07 |last=Munsell |first=Kirk |date=2005-04-06 |publisher=NASA Jet Propulsion Laboratory; California Institute of Technology |archive-url=https://web.archive.org/web/20080816074342/http://saturn.jpl.nasa.gov/news/features/saturn-story/moons.cfm |archive-date=2008-08-16 |url-status=dead }}</ref>
== Sudėtis ==
Saturnas priklauso didžiosioms dujų planetoms. Jo atmosfera (kaip ir Jupiterio) susideda daugiausia iš [[Vandenilis|vandenilio]] ir [[Helis|helio]], tačiau kitokiu santykiu. Jeigu Jupiterio atmosferoje šie elementai yra panašiu santykiu, kaip ir Saulėje, tai Saturne helio dalis yra žymiai mažesnė. Vėjo greičiai Saturno atmosferoje siekia iki 500 m/s.<ref>Palmira Pečiuliauskienė, Alfonsas Rimeika. ''Fizika: išplėstinis kursas: vadovėlis 12 klasei.'' Vilnius: Logotipas, 2009, 234 p. ISBN 978-5-430-05444-1.</ref> Kartu su [[Jupiteris (planeta)|Jupiteriu]] Saturnas sudaro 92% visos Saulės sistemos planetų masės.<ref name=ssr152_1_423>{{Cite journal |last1=Fortney |first1=Jonathan J. |last2=Nettelmann |first2=Nadine |title=The Interior Structure, Composition, and Evolution of Giant Planets |journal=Space Science Reviews |volume=152 |issue=1–4 |pages=423–447 |date=May 2010 |doi=10.1007/s11214-009-9582-x |bibcode=2010SSRv..152..423F |arxiv=0912.0533|s2cid=49570672 }}</ref>
[[Vaizdas:Saturn eclipse exaggerated.jpg|kairėje|miniatiūra|285px|Saturno žiedai. Fotografuota iš [[Cassini-Huygens]] kosminio zondo 2006 m. rugsėjo 15 d.]]
== Fizinės charakteristikos ==
Planetos masė 95 kartus viršija [[Žemė]]s masę. Aplink ašį Saturnas apsisuka per 10,25 val. Saturno žiedas susidaręs iš ledo gabaliukų. Šiauriniame poliuje stebėta [[Saturno šešiakampis|šešiakampė debesų]] sistema.
Saturnas yra antroji pagal dydį Saulės sistemos planeta. Jo [[pusiaujas|pusiaujinis]] skersmuo 120 000 km, [[ašigalis|ašigalinis]] – 12000 km trumpesnis. Planeta smarkiai suplota pirmiausia dėl nedidelio vidutinio tankio, kuris mažesnis negu [[vanduo|vandens]], ir antra, dėl spartaus sukimosi apie ašį. Saturne daugiausia yra [[vandenilis|vandenilio]]. Jame šiek tiek daugiau [[metanas|metano]] ir mažiau [[amoniakas|amoniako]] negu [[Jupiteris (planeta)|Jupiteryje]]. Nors Saturno masė 95 kartus didesnė negu [[Žemė]]s, laisvojo kritimo pagreitis ties paviršiumi beveik toks pat kaip Žemėje.
== Palydovai ==
{{pagr|Saturno palydovai}}
Saturnas turi 83 palydovus, iš kurių 53 turi oficialius pavadinimus. Keli jų: [[Titanas (palydovas)|Titanas]], [[Panas (palydovas)|Panas]], [[Atlantas (palydovas)|Atlantas]], [[Prometėjas (palydovas)|Prometėjas]], [[Pandora (palydovas)|Pandora]], [[Epimetėjas (palydovas)|Epimetėjas]], [[Janas (palydovas)|Janas]], [[Mimas (palydovas)|Mimas]], [[Enceladas (palydovas)|Enceladas]], [[Tetija (palydovas)|Tetija]], [[Telesta (palydovas)|Telesta]], [[Kalipsė (palydovas)|Kalipsė]], [[Dionė (palydovas)|Dionė]], [[Elenė (palydovas)|Elenė]], [[Rėja (palydovas)|Rėja]], [[Hiperionas (palydovas)|Hiperionas]], [[Japetas (palydovas)|Japetas]], [[Febė (palydovas)|Febė]]. Seniausiai atrastas [[Titanas]] (1655 m.), naujausiai - [[S/2019 S 1]] (2019 m.) Priklausomai nuo to, kuriai orbitos grupei priklauso, palydovams suteikiami su [[senovės keltų religija|keltų]], [[skandinavų mitologija|senovės skandinavų]] ar [[inuitų]] panteonu susiję pavadinimai.<ref name="NameSaturnsMoons">{{cite web|url=https://carnegiescience.edu/NameSaturnsMoons|title=Help Name 20 Newly Discovered Moons of Saturn!|publisher=Carnegie Science|date=2019 m. spalio 7 d.|access-date=2019 m. spalio 9 d.}}</ref><ref name="Carnegie2019">{{cite web|title=Saturn Surpasses Jupiter After The Discovery Of 20 New Moons And You Can Help Name Them!|url=https://carnegiescience.edu/news/saturn-surpasses-jupiter-after-discovery-20-new-moons-and-you-can-help-name-them|publisher=Carnegie Science|date=2019 m. spalio 7 d.}}</ref>
== Stebėjimai ==
Apie Saturną buvo žinoma nuo priešistorinių laikų.<ref name="NMM Saturn 2">{{cite web |title=Observing Saturn |url=http://www.nmm.ac.uk/server/show/conWebDoc.13852/viewPage/5 |publisher=[[National Maritime Museum]] |access-date=2007-07-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070422014136/http://www.nmm.ac.uk/server/show/conWebDoc.13852/viewPage/5 |archive-date=2007-04-22|date=2015-08-20 }}</ref>. [[Babilonas|Babilono]] astronomai sistemiškai tyrinėjo ir fiksuodavo Saturno judėjimą.<ref>{{cite journal |title=Babylonian Observational Astronomy |first1=A. |last1=Sachs |journal=[[Philosophical Transactions of the Royal Society of London]] |volume=276 |issue=1257 |date=1974-05-02 |pages=43–50 |jstor=74273 |doi=10.1098/rsta.1974.0008 |bibcode=1974RSPTA.276...43S|s2cid=121539390 }}</ref> Senovės Graikijoje planeta buvo žinoma {{grc|Φαίνων}} '''''Fainon''''' vardu,<ref>{{LSJ|*fai/nwn|Φαίνων|ref|mLSJ}}.</ref>, o romėnų laikais - kaip „[[Saturnas (mitologija)|Saturno]] žvaigždė“.<ref>Cicero, ''De Natura Deorum''.</ref> Anot romėnų mitologijos, planeta buvo šventa žemdirbystės dievui Saturnui, kurio garbei planeta ir pavadinta.<ref>{{cite web |title=Starry Night Times |url=http://www.starrynight.com/sntimes/2006/2006-01-full.html |access-date=5 July 2007 |date=2006 |publisher=Imaginova Corp. |archive-url=https://web.archive.org/web/20091001001723/http://starrynight.com/sntimes/2006/2006-01-full.html |archive-date=2009-10-01 |url-status=dead }}</ref> Romėnai Saturną laikė graikiško dievo [[Kronas|Krono]] analogu; dėl šios priežasties [[graikų kalba|dabartine graikų kalba]] planeta vadinama {{el|Κρόνος|label=none}} (''Kronos'').<ref>{{cite web |url=http://www.greek-names.info/greek-names-of-the-planets/ |title=Greek Names of the Planets |access-date=2012-07-14 |quote=The Greek name of the planet Saturn is Kronos. The Titan Cronus was the father of [[Zeus]], while Saturn was the Roman God of agriculture. |date=2010-04-25 |archive-date=2010-05-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100509164917/http://www.greek-names.info/greek-names-of-the-planets/ |url-status=live }}</ref>
Saturną ir jo aplinką tyrinėjo erdvėlaiviai ''Pioneer 11'', ''Voyager 1'', ''Voyager 2'', ''Cassini-Huygens''.<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/saturnas-1/ Saturnas ([[VLE]])]</ref>
== Galerija ==
<gallery>
Vaizdas:Saturnas 2007.jpg|Cassini fotografuota, Saturnas, 2007
Vaizdas:Saturno ziedai2 2007.jpg|[[Cassini]] fotografuota, Saturno žiedai, 2007
Vaizdas:Saturnas is apacios 2007.jpg|Cassini fotografuota, Saturnas iš „apačios“, 2007
Vaizdas:Saturn hexagonal north pole feature.jpg|Šešiakampiai debesys
Vaizdas:Saturn symbol.svg|Saturno simbolis
</gallery>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* [http://www.astro.lt/enciklopedija/s/saturnas.html Astronomijos enciklopedija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20040824120440/http://www.astro.lt/enciklopedija/s/saturnas.html |date=2004-08-24 }}
{{commons|Saturn (planet)}}
{{SavStr}}
{{Saulės sistema}}
{{Vikižodynas|Saturnas|no=T}}
[[Kategorija:Saturnas| ]]' |
Pakeitimo skirtumai (edit_diff) | '@@ -1,3 +1,3 @@
-{{otheruses}}'''Saturnas''' – antra pagal dydį (po [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]]) ir šešta pagal atstumą nuo [[Saulė]]s planeta (tarp [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] ir [[Uranas (planeta)|Urano]]).<ref>{{VLE|XXI|174-175||Aloyzas Pučinskas. Saturnas}}</ref> Saturnas yra dujinė [[planetos milžinės|planeta milžinė]], yra devynis kartus didesnis už [[Žemė]]s.<ref name="Radius ref">{{cite web |url=http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |title=Characteristics of Saturn |accessdate=2010-07-05 |last=Brainerd |first=Jerome James |date=2004-11-24 |publisher=The Astrophysics Spectator |archiveurl=https://web.archive.org/web/20111001102834/http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |archivedate=2011 m. spalio 1 d.|df=}}</ref><ref name="Radius ref 2">{{cite web |url=http://scienceray.com/astronomy/general-information-about-saturn-2/1/ |title=General Information About Saturn |work=Scienceray |date=2011-07-28|accessdate=2011-08-17 |archiveurl=https://web.archive.org/web/20111007220627/http://scienceray.com/astronomy/general-information-about-saturn-2/1/ |archivedate=2011-10-07|df=}}</ref> Spėjama, kad Saturno vidų sudaro iš [[geležis|geležies]] ir [[nikelis|nikelio]] bei [[silicio oksidas|silikatų]] uolienų sudarytas branduolys, apsuptas storu [[metalinis vandenilis|metalinio vandenilio]] sluoksniu, kurį savo ruožtu supa skysto [[helis|helio]] sluoksnis. Planeta pavadinta romėnų [[Saturnas (mitologija)|turto ir žemdirbystės dievo]] vardu; ženklas ([[File:Saturn symbol (fixed width).svg|16px|♄]]) vaizduoja [[Pjautuvas|pjautuvą]].
+{{otheruses}}'''Saturnas''' – antra pagal dydį (po [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]]) ir šešta pagal atstumą nuo [[Saulė]]s planeta (tarp [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] ir [[Uranas (planeta)|Urano]]).<ref>{{VLE|XXI|174-175||Aloyzas Pučinskas. Saturnas}}</ref> Saturnas yra dujinė [[planetos milžinės|planeta milžinė]], yra devynis kartus didesnis už [[Žemė]]s.<ref name="Radius ref">{{cite web |url=http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |title=Characteristics of Saturn |accessdate=2010-07-05 |last=Brainerd |first=Jerome James |date=2004-11-24 |publisher=The Astrophysics Spectator |archiveurl=https://web.archive.org/web/20111001102834/http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |archivedate=2011 m. spalio 1 d.|df=}}</ref><ref name="Radius ref symbol (fixed width).svg|16px|♄]]) vaizduoja [[Pjautuvas|pjautuvą]].
Saturnas nuo Saulės vidutiniškai nutolęs per 1429 milijonų km. Aplink Saulę apsisuka per 29,64 metus. Turi [[Saturno žiedai|žiedų]] sistemą, sudarytą daugiausiai iš ledo dulkelių; taip pat yra uoliėnų nuolaužų ir [[kosminės dulkės|kosminių dulkių]]. Turi bent 83 palydovus<ref name="Ashton2022">{{cite journal|first1 = Edward |last1 = Ashton|first2 = Brett |last2 = Gladman|first3 = Matthew |last3 = Beaudoin|first4 = Mike |last4 = Alexandersen|first5 = Jean-Marc |last5 = Petit|title = Discovery of the Closest Saturnian Irregular Moon, S/2019 S 1, and Implications for the Direct/Retrograde Satellite Ratio|url = https://iopscience.iop.org/article/10.3847/PSJ/ac64a2/pdf|journal = The Astronomical Journal|date = 2022 m. gegužės mėn.|volume = 3|issue = 5|page = 5|id = 107|doi = 10.3847/PSJ/ac64a2|bibcode = 2022PSJ.....3..107A|s2cid = 248771843}}</ref>, iš kurių 53 turi pavadinimus, neįskaitant šimtų [[mažieji palydovai|mažųjų palydovų]], sutinkamų žieduose. [[Titanas (palydovas)|Titanas]], didžiausias Saturno ir antras didžiausias Saulės sistemos palydovas yra didesnis už [[Merkurijus|Merkurijų]], tačiau turįs mažesnę masę. Tai vienintelis palydovas Saulės sistemoje turįs pakankamai tankią atmosferą.<ref name="Titan ref">{{cite web |url=http://saturn.jpl.nasa.gov/news/features/saturn-story/moons.cfm |title=The Story of Saturn |access-date=2007-07-07 |last=Munsell |first=Kirk |date=2005-04-06 |publisher=NASA Jet Propulsion Laboratory; California Institute of Technology |archive-url=https://web.archive.org/web/20080816074342/http://saturn.jpl.nasa.gov/news/features/saturn-story/moons.cfm |archive-date=2008-08-16 |url-status=dead }}</ref>
' |
Naujas puslapio dydis (new_size) | 9338 |
Senasis puslapio dydis (old_size) | 10079 |
Dydis pakeistas redaguojant (edit_delta) | -741 |
Eilutės, kurios įstatytos redaguojant (added_lines) | [
0 => '{{otheruses}}'''Saturnas''' – antra pagal dydį (po [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]]) ir šešta pagal atstumą nuo [[Saulė]]s planeta (tarp [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] ir [[Uranas (planeta)|Urano]]).<ref>{{VLE|XXI|174-175||Aloyzas Pučinskas. Saturnas}}</ref> Saturnas yra dujinė [[planetos milžinės|planeta milžinė]], yra devynis kartus didesnis už [[Žemė]]s.<ref name="Radius ref">{{cite web |url=http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |title=Characteristics of Saturn |accessdate=2010-07-05 |last=Brainerd |first=Jerome James |date=2004-11-24 |publisher=The Astrophysics Spectator |archiveurl=https://web.archive.org/web/20111001102834/http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |archivedate=2011 m. spalio 1 d.|df=}}</ref><ref name="Radius ref symbol (fixed width).svg|16px|♄]]) vaizduoja [[Pjautuvas|pjautuvą]]. '
] |
Eilutės išmestos redaguojant (removed_lines) | [
0 => '{{otheruses}}'''Saturnas''' – antra pagal dydį (po [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]]) ir šešta pagal atstumą nuo [[Saulė]]s planeta (tarp [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] ir [[Uranas (planeta)|Urano]]).<ref>{{VLE|XXI|174-175||Aloyzas Pučinskas. Saturnas}}</ref> Saturnas yra dujinė [[planetos milžinės|planeta milžinė]], yra devynis kartus didesnis už [[Žemė]]s.<ref name="Radius ref">{{cite web |url=http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |title=Characteristics of Saturn |accessdate=2010-07-05 |last=Brainerd |first=Jerome James |date=2004-11-24 |publisher=The Astrophysics Spectator |archiveurl=https://web.archive.org/web/20111001102834/http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |archivedate=2011 m. spalio 1 d.|df=}}</ref><ref name="Radius ref 2">{{cite web |url=http://scienceray.com/astronomy/general-information-about-saturn-2/1/ |title=General Information About Saturn |work=Scienceray |date=2011-07-28|accessdate=2011-08-17 |archiveurl=https://web.archive.org/web/20111007220627/http://scienceray.com/astronomy/general-information-about-saturn-2/1/ |archivedate=2011-10-07|df=}}</ref> Spėjama, kad Saturno vidų sudaro iš [[geležis|geležies]] ir [[nikelis|nikelio]] bei [[silicio oksidas|silikatų]] uolienų sudarytas branduolys, apsuptas storu [[metalinis vandenilis|metalinio vandenilio]] sluoksniu, kurį savo ruožtu supa skysto [[helis|helio]] sluoksnis. Planeta pavadinta romėnų [[Saturnas (mitologija)|turto ir žemdirbystės dievo]] vardu; ženklas ([[File:Saturn symbol (fixed width).svg|16px|♄]]) vaizduoja [[Pjautuvas|pjautuvą]]. '
] |
Visos išorinės nuorodos, kurios buvo įstatytos redaguojant (added_links) | [] |
Visos išorinės nuorodos naujame tekste (all_links) | [
0 => 'https://web.archive.org/web/20111001102834/http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html',
1 => 'http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html',
2 => 'https://iopscience.iop.org/article/10.3847/PSJ/ac64a2/pdf',
3 => 'https://ui.adsabs.harvard.edu/abs/2022PSJ.....3..107A',
4 => 'https://doi.org/10.3847%2FPSJ%2Fac64a2',
5 => 'https://api.semanticscholar.org/CorpusID:248771843',
6 => 'https://web.archive.org/web/20080816074342/http://saturn.jpl.nasa.gov/news/features/saturn-story/moons.cfm',
7 => 'http://saturn.jpl.nasa.gov/news/features/saturn-story/moons.cfm',
8 => 'https://arxiv.org/abs/0912.0533',
9 => 'https://ui.adsabs.harvard.edu/abs/2010SSRv..152..423F',
10 => 'https://doi.org/10.1007%2Fs11214-009-9582-x',
11 => 'https://api.semanticscholar.org/CorpusID:49570672',
12 => 'https://carnegiescience.edu/NameSaturnsMoons',
13 => 'https://carnegiescience.edu/news/saturn-surpasses-jupiter-after-discovery-20-new-moons-and-you-can-help-name-them',
14 => 'https://web.archive.org/web/20070422014136/http://www.nmm.ac.uk/server/show/conWebDoc.13852/viewPage/5',
15 => 'http://www.nmm.ac.uk/server/show/conWebDoc.13852/viewPage/5',
16 => 'https://ui.adsabs.harvard.edu/abs/1974RSPTA.276...43S',
17 => 'https://doi.org/10.1098%2Frsta.1974.0008',
18 => 'https://www.jstor.org/stable/74273',
19 => 'https://api.semanticscholar.org/CorpusID:121539390',
20 => 'https://web.archive.org/web/20091001001723/http://starrynight.com/sntimes/2006/2006-01-full.html',
21 => 'http://www.starrynight.com/sntimes/2006/2006-01-full.html',
22 => 'http://www.greek-names.info/greek-names-of-the-planets/',
23 => 'https://web.archive.org/web/20100509164917/http://www.greek-names.info/greek-names-of-the-planets/',
24 => 'https://www.vle.lt/straipsnis/saturnas-1/',
25 => 'http://commons.wikimedia.org/w/index.php?title=Saturn+(planet)&uselang=lt',
26 => 'http://www.astro.lt/enciklopedija/s/saturnas.html',
27 => 'https://web.archive.org/web/20040824120440/http://www.astro.lt/enciklopedija/s/saturnas.html',
28 => 'https://commons.wikimedia.org/wiki/Saturn_(planet)?&uselang=lt'
] |
Nuorodos puslapyje, prieš redagavimą (old_links) | [
0 => 'http://commons.wikimedia.org/w/index.php?title=Saturn+(planet)&uselang=lt',
1 => 'http://www.astro.lt/enciklopedija/s/saturnas.html',
2 => 'https://web.archive.org/web/20040824120440/http://www.astro.lt/enciklopedija/s/saturnas.html',
3 => 'https://commons.wikimedia.org/wiki/Saturn_(planet)?&uselang=lt',
4 => 'https://www.vle.lt/straipsnis/saturnas-1/',
5 => 'https://web.archive.org/web/20111001102834/http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html',
6 => 'https://web.archive.org/web/20111007220627/http://scienceray.com/astronomy/general-information-about-saturn-2/1/',
7 => 'https://web.archive.org/web/20080816074342/http://saturn.jpl.nasa.gov/news/features/saturn-story/moons.cfm',
8 => 'https://web.archive.org/web/20070422014136/http://www.nmm.ac.uk/server/show/conWebDoc.13852/viewPage/5',
9 => 'https://web.archive.org/web/20091001001723/http://starrynight.com/sntimes/2006/2006-01-full.html',
10 => 'https://web.archive.org/web/20100509164917/http://www.greek-names.info/greek-names-of-the-planets/',
11 => 'http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html',
12 => 'http://scienceray.com/astronomy/general-information-about-saturn-2/1/',
13 => 'http://saturn.jpl.nasa.gov/news/features/saturn-story/moons.cfm',
14 => 'https://carnegiescience.edu/NameSaturnsMoons',
15 => 'https://carnegiescience.edu/news/saturn-surpasses-jupiter-after-discovery-20-new-moons-and-you-can-help-name-them',
16 => 'http://www.nmm.ac.uk/server/show/conWebDoc.13852/viewPage/5',
17 => 'http://www.starrynight.com/sntimes/2006/2006-01-full.html',
18 => 'http://www.greek-names.info/greek-names-of-the-planets/',
19 => 'https://iopscience.iop.org/article/10.3847/PSJ/ac64a2/pdf',
20 => 'https://ui.adsabs.harvard.edu/abs/2022PSJ.....3..107A',
21 => 'https://ui.adsabs.harvard.edu/abs/2010SSRv..152..423F',
22 => 'https://ui.adsabs.harvard.edu/abs/1974RSPTA.276...43S',
23 => 'https://doi.org/10.3847%2FPSJ%2Fac64a2',
24 => 'https://doi.org/10.1007%2Fs11214-009-9582-x',
25 => 'https://doi.org/10.1098%2Frsta.1974.0008',
26 => 'https://api.semanticscholar.org/CorpusID:248771843',
27 => 'https://api.semanticscholar.org/CorpusID:49570672',
28 => 'https://api.semanticscholar.org/CorpusID:121539390',
29 => 'https://arxiv.org/abs/0912.0533',
30 => 'https://www.jstor.org/stable/74273'
] |
Bet kuriuo atveju, pakeitimas buvo atliktas per tor išėjimo mazgą (tor_exit_node) | false |
Pakeitimo laikas (timestamp) | '1715751409' |
Viki duomenų bazės pavadinimas (wiki_name) | 'ltwiki' |
Viki kalbos kodas (wiki_language) | 'lt' |